Iliustracijos autorė Gabija Zava
[edgtf_dropcaps type=”normal” color=”#c0e6d9″ background_color=””]ŽPV[/edgtf_dropcaps] arba žmogaus papilomos virusas yra dažniausiai lytiniu keliu perduodama infekcija. Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad ŽPV randamas nuo 90 iki 100 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu ir tik 5–20 proc. sveikų moterų. Todėl manoma, kad ŽPV yra vienas iš svarbiausių veiksnių gimdos kaklelio vėžio formavimuisi. Gimdos kaklelio vėžys – antras pagal dažnumą vėžinis susirgimas Lietuvoje. Nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje kasmet miršta apie 250 moterų.
Žmogaus papiloma virusas turi daugiau nei 100 tipų, iš kurių mažiausiai 14 gali sukelti vėžį. Pavojingiausi – 16 ir 18 tipai.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kelis gimdos kaklelio vėžio prevencijos etapus:
1. Skiepai nuo pavojingiausių ŽPV tipų
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad Valstybės biudžeto lėšomis galima skiepyti tas mergaites, kurios įsakymo įsigaliojimo dieną (2016 m. rugsėjo 1 d.) buvo 11 metų arba 11 metų joms suėjo vėliau. Kreiptis reikėtų į šeimos gydytoją.
2. Reguliarus onkocitologinis tyrimas
Nuo 2004 m. Lietuvoje vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios uždavinys – ištirti visas 30–60 metų amžiaus moteris ir nustatyti, kurioms iš jų yra ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, o tas, kurioms pokyčių bus nustatyta, pasiųsti gydytis.
Pagal programą PAP testas atliekamas 30–60 metų amžiaus moterims 1 kartą kas 3 metus. Kreiptis taip pat reikėtų į šeimos gydytoją. Daugiau informacijos čia.
3. Gydymas
Nors dauguma ŽPV infekcijų ir iki vėžinių stadijų išnyksta savaime, tačiau visada išlieka tikimybė, kad ŽPV infekcija gali išsivystyti į ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir progresuoti į gimdos kaklelio vėžį.
Moterų su sveiku imunitetu kūne gimdos kaklelio vėžys išsivysto per 15-20 metų. Su pažeistu imunitetu šis procesas gali užtrukti nuo 5 iki 10 metų.
Skiepai
Nepaisant to, kad yra daug skiepams prieštaraujančių žmonių, naujausias tyrimas parodė, kad skiepai nuo ŽPV stipriai sumažino infekcijas, genitalijų karputes ar ikivėžinius pakitimus gimdos kaklelyje.
The New York Times rašo, kad vakcina yra tokia efektyvi, kad paskiepijus pakankamą skaičių jaunų mergaičių, ji taip pat suteikia dalinę apsaugą nuo viruso ir neskiepytoms mergaitėms ir berniukams. Taip įvyksta dėl to, kad mažiau žmonių nešioja ŽPV.
Šiame tyrime dalyvavo 66 milijonai moterų ir vyrų, jaunesnių nei 30 metų ir gyvenančių 14 išsivysčiusių šalių, kuriose ŽPV vakcinomis žmonės buvo pradėti skiepyti nuo 2007 metų.
Tyrėjai pastebėjo, kad tose šalyse, kur jauni žmonės yra sėkmingai skiepijami daugiau nei 5 metus:
• pavojingiausių 16 ir 18 tipo virusų paplitimas tarp paauglių mergaičių sumažėjo 83 proc.
• pažeidimų karputėmis paplitimas sumažėjo 67 proc. tarp paauglių mergaičių
• ikivėžiniai gimdos kaklelio pažeidimai sumažėjo 51 proc. tarp paauglių mergaičių ir 31 proc. tarp moterų iki 24 metų.
PSO rekomenduoja skiepyti 9-14 metų mergaites.
„Antivakseriai” teigia, kad šie skiepai gali sukelti ankstyvą mirtį, menopauzę ar paskatinti nevaldomą seksualinį alkį, tačiau mokslas šiems gandams patvirtinimo nerado.
Nacionalinio Vėžio instituto duomenimis, rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu siejama su:
• dideliu lytinių partnerių skaičiumi, nes didėja užsikrėtimo ŽPV tikimybė;
• hormoninių kontraceptinių tablečių vartojimu:
„Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu didėja, jei moteris ilgą laiką vartoja oralinius kontraceptikus ir dažnai keičia lytinius partnerius. Rizikos didėjimas yra siejamas su oralinių kontraceptikų vartojimo trukme: OK vartojimas trumpiau nei penkerius metus nėra siejamas su vėžio rizika, tačiau jei OK vartojami ilgesnį laiką, ši rizika didėja iki 5 kartų, ypač jei OK vartojami ilgiau nei 10 metų.”
• rūkymu:
„Nustatyta, kad, rūkant cigaretes, įkvėptų tabako dūmų metabolitai per kraują patenka į gimdos kaklelio gleivinės išskyras ir gali tiesiogiai veikti gleivinę. ŽPV infekuotos moterys turi du kartus didesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Nustojusioms rūkyti moterims dažnai išnyksta ir pažeidimai, kurie buvo nustatyti gimdos kaklelyje.”
Sveiki įpročiai
• Pilnavertė mityba, o ypač didelis karotinų (vit. A), vitaminų C, E ir folatų kiekis maiste mažina šios ligos riziką. Pvz. žalieji žirneliai, saldžios bulvės (batatai), lapiniai kopūstai, saulėgrąžų sėklos, migdolų, lazdynų riešutai.
• Profilaktinė apžiūra pas ginekologą ir onkocitologinis tyrimas.
• Barjerinės kontraceptinės priemonės (prezervatyvai) gali mažinti gimdos kaklelio ikivėžinių pokyčių ir vėžio riziką, nes šios priemonės užkerta kelią lytiniu keliu plintančioms infekcijoms patekti į gimdos kaklelį. Be to, savo sudėtyje jos turi įvairių spermicidų, pasižyminčių priešvirusiniu poveikiu. Taip aiškinamas ir įvairių kontracepcijai naudojamų pastų ir gelių, turinčių priešvirusinių medžiagų, apsauginis mechanizmas.



































