Kai visai nebenori mylėtis

[vc_row][vc_column][vc_column_text]Nuotraukos autorius: Akvilė Bukauskaitė

Kurį laiką kamavau save klausimu: ar aš aseksuali? Šį terminą radau, kai labai reikėjo kažkaip pateisinti savo tuometiniam partneriui dingusį seksualinį potraukį.

Tokioje situacijoje atsidurti yra klaikiai nemalonu – jauti partnerio nebylų spaudimą, su klausimu: „kada mylėsimės?”, tuomet pradedi pamažu matyti, kaip krenta jo pasitikėjimas savimi ir jis visą problemą apipina aplink savo asmenį: „kažkas su manimi negerai, dėl to ji su manimi nesimyli.” Daug beprasmių ginčų, ašarų, bandymų mylėtis, sustojimų ir…

Atsiduri google, bandydama surasti sau diagnozę. Kartais mūsų gyvenimas palengvėja, kai galime savo būsenai prilipdyti etiketę. Taip aš sau priskyriau aseksualumą. Aseksualūs žmonės nejaučia jokio lytinio potraukio. Jie gali kurti romantinius santykius, mylėti, prisirišti, bet seksas jiems svetimas. O! Taigi čia visiškai apie mane, pagalvojau. Ir man palengvėjo.
Minutei.

Kartais mūsų gyvenimas palengvėja, kai galime savo būsenai prilipdyti etiketę. Taip aš sau priskyriau aseksualumą.

Ką daryti, jeigu būdamas poroje, supranti, kad esi aseksualus, o tavo partneriui vis dar reikia sekso? Atnaujinti ištikimybės sampratą? Atleisti vadeles? Kaip toliau gyventi pasaulyje, kur tiek daug visko yra apie seksą, aseksualiam žmogui? Tokie klausimai man nedavė ramybės.

Aš net nežinojau, kur kreiptis. Pas ginekologę? Kalbėjau apie tai su savo psichoterapeute, ji mane patikino, kad tikrai nesu aseksuali ir visa tai yra tik etapas. Bet šis etapas neketino baigtis.

Klausiau patarimo šia tema jogos mokytojos, ji man rekomendavo daryti daugiau meditacijų, kuriose aš susikoncentruočiau į savo seksualumo čiakrą. Dažniau save palepinti, netaip skubėti, nežiūrėti į dienas, kaip į varnelių dėliojimą dienyne, skaniai valgyti, mėėėėgautis. Ir tame tikrai yra tiesos! Kai pradėjau atsigręžti į save, pirkti sau mielų rūbų, valgyti godžiai, skaniai ir nejausti dėl to kaltės, judinti kūną, šokti, dainuoti, aš tikrai pradėjau jausti daugiau gyvenimo džiaugsmo, bet… potraukis negrįžo.

Libido sužadinantis aliejus „Mudu“

Potraukis negrįžo iki pat mūsų santykių pabaigos. Santykiai nutrūko ne dėl to, bet galbūt, ir tai galėjo prisidėti. Turbūt žinot, kad, kai nutrūksta santykiai, tai prisimeni ir visus nešvarius puodelius kaip svarią skyrybų priežastį.

Nutrūkus santykiams, mano potraukis grįžo. Aš turėjau nuostabių seksualinių patirčių ir supratau, kad nesu aseksuali. Mintyse viskuo apkaltinau buvusį partnerį ir gyvenau toliau.

Kai pradėjau kurti kitus ilgalaikius santykius, po tam tikro periodo jausmingo ir pasakiško mylėjimosi mane vėl ištiko aseksualumo fazė. Dvasinga draugė guodė: „Tavo sąmoningumas tiesiog auga, tau nebereikia tų žemiškų dalykų.”, kita draugė sakė: „Tai – tik etapas.”, partneris irgi nesinervino, bet virš mūsų pradėjo kyboti tas nebylus klausimas: „kas ne taip?”

Ir tuomet aš nustojau laukti, kad kažkas man duos teisingą atsakymą, kuris „pataisys” mane. Aš ėmiau pati ieškoti. Iš pradžių, perskaičiau danų seksologės–terapeutės Ann – Marlene Henning knygą „Meilės praktika”. Ten ji aprašo pas ją apsilankiusių porų seksualines problemas. Galima atrasti savo vieną ar kitą bruožą jos apibūdinamuose veikėjuose. Knygoje ji dalinasi sprendimo būdais ir
patarimais. Ši knyga mane įkvėpė ateiti pas savo partnerį ir pasakyti:

– Let’s talk about sex.

Mes aptarėme tai, apie ką niekada nesame kalbėję: ką reiškia seksas man ir jam, kas jam patinka, koks tempas, kokio pobūdžio lytėjimas, ką jis norėtų išbandyti, kaip jis jaučiasi mylėdamasis su manimi, kalbėjome apie tai, kas man patinka, ką norėčiau keisti ir panašiai.

To pokalbio metu sužinojau tokių dalykų, kurių nebuvau girdėjusi per visą mūsų draugystę! Kaip kvaila, kad dažnai santykiuose mes tikime telepatijos galia. Kartais tikimės iš partnerio, kad jis mums padarys kažką malonaus, bet ką ir kur, – nežinome net patys.

Aš supratau, kad moterų kūnas yra labai jautrus instrumentas, kurį prisijaukinti gali tik meistras. Visų pirma, pati moteris turi būti tas meistras – perprasti, pažinti savo kūną, išgirsti jo poreikius bei signalus (masturbacija – vienas iš esminių būdų), o ne brukti į save per prievartą tai, ko kūnas atsisako.

Jeigu sunku pradėti atvirą pokalbį apie seksą, visa tai galima daryti žaidimo forma. Būtent tam sukūrėme kortas poroms „Mudu“. Jos skirtos partneriams, norintiems daugiau sužinoti apie vienas kito intymų gyvenimą: slapčiausias erotines fantazijas, poreikius miegamajame ir kitas tokio pobūdžio temas. Kiekviena kortelė turi atskirą klausimą, kuris sukelia ilgas, bet labai svarbias diskusijas, padedančias pagerinti poros seksualinį gyvenimą.

Kortos poroms „Mudu“

Visų antra, ji turi apmokyti savo partnerį (-ę) to, ką pati pažino ar atrado. Na, arba galima visada žaisti aklą vištą… jeigu patinka.

Svarbiausias dalykas yra tai, kad, man atrodo, aš prisikasiau prie savo aseksualumo fazės priežasčių.

Santykių pradžioje, kai veikia visi tie hormonai, kai sukyla aistros, kai klesti pastangos vienam kitą pradžiuginti, nustebinti, sugundyti, – mylėtis nėra sunku. Bet, kai visa ši šviežumo vėtra aprimsta, įsivelia buitis, žmogus, dėl kurio tiek stengeisi, tampa savaime suprantamu objektu tavo kasdienybėje… Galiausiai, būsiu atvira, kai mintinai išmoksti jo galimus judesius sekso metu, išvis išnyksta spontaniškumas ir netikėtumas… vien mintis apie seksą kelia nuobodulį.

Tuomet aš atradau nuostabų žodžių junginį: seksualinis gyvenimas. Tai nėra vien lytinis aktas, tai nėra vien tik orgazmas, o tai yra visas gyvenimas – įvykių, veiksmų, aplinkybių kombinacijos, išsidėliojančios kasdienybėje.

Supratau, kad tokia situacija, kai ryte teištari vienas kitam pusę lūpų: „Labas rytas” ir nusisukus atskirai paskrolini telefonus, manęs negundo. Skubus pusryčiavimas, išsiskirstymas į darbus, diena, kupina rūpesčių, darbų, automobilių signalų, baimių ir džiaugsmų, tuomet nuovargis… lova ir partnerio viltingas žvilgsnis: „Mylėsimės?” Na, nelabai.

Skubus pusryčiavimas, išsiskirstymas į darbus, diena, kupina rūpesčių, darbų, automobilių signalų, baimių ir džiaugsmų, tuomet nuovargis… lova ir partnerio viltingas žvilgsnis: „Mylėsimės?” Na, nelabai.

Supratau, kad man reikia emocinio, fizinio kontakto dienos metu. Man reikia prisilietimų. Man reikia, kad mane glostytų ne dėl to, kad tikisi iš manęs paskui kažką gauti, o glostytų, nes tiesiog mane glosto. Man reikia kūrybos. Ir joje turime dalyvauti dviese.

Seksas, kuris turi vieną rezultatą ir tikslą – orgazmą man neįdomus. Seksas, kuris rodomas porno, man neįdomus. Tuomet ėmiau klausti savęs: o kas man įdomu?

Paklausk savęs – o kas tau įdomu?

Mano seksualinis gyvenimas atspindi mano santykį su savimi – ar aš esu savo svajonių moteris? Ar aš šiandien elgiuosi su savimi ir savo gyvenimu taip, kad imu save įsimylėti? Ar man gera savyje ir savo gyvenime?

Tuomet atsisuku į partnerį – kokia partnere noriu jam būti? Kodėl aš jį kontroliuoju? Kaip išmokti priimti jį tokį, koks jis yra? Mylėti ir mėgautis jo buvimu?

Atsisuku į mūsų santykius: ką šiandien galėtume dėl savo santykių padaryti tokio, kas leistų mums abiems juose jaustis geriau? Bent mažu trupinėliu? Galbūt atidėti telefonus į šalį dviems valandoms, šeštadienį praleisti tik dviese, pagaminti vakarienę kartu, paprašyti, kad partneris pravestų mankštą, nueiti į filmą, o vėliau ilgai diskutuoti, eiti kartu į žygį, išbandyti naują restoraną? Duokime vieni kitiems galimybę.

Be to, medicinos studentės Nina Brochmann ir Ellen Stokken Dahl savo knygoje „Žemiau kaklo” apie geismą rašo:

„Vokiečių tyrimas atskleidė keletą įdomių dalykų. Santykių pradžioje ir vyrai, ir moterys turi vienodą lytinį potraukį ir tokį patį intymumo ir artumo poreikį. Ir tada atsitinka šis tas keisto. Vyrai net ir po trejų metų vis dar nori tiek pat sekso, bet moterų lytinis potraukis dramatiškai sumažėja praėjus metams nuo santykių pradžios. Trys iš keturių moterų sutiko, kad pirmaisiais metais joms dažnai norėjosi sekso. Po trejų metų – tik vienai iš keturių.”

Taip pat jos priduria:

„Moterų geismas pirmiausia gyvena galvoje. Mums neužtenka pamatyti lovoje gražų asmenį tam, kad sudrėktume. Mums reikia daugiau. Reikia, kad būtų stimuliuojamos mūsų smegenys, o ne lytiniai organai. Štai kodėl Viagra retai kada veikia moteris. Jei moterų geismą bandysime paveikti tabletėmis, mums reikės sudėtingų stimuliuojančių gudrybių, o tai jau visai kitokio lygmens medicina.”

Tai, kaip matote, lengva nebus, bet net pats Jėzus teigė, kad jeigu belsime, mums bus atidaryta. Tai belskime – į savo smegenis, širdį, gražiąją vulvą ir į savo partnerį.

Jeigu jūsų santykiai šiandien kliba, neskubėkite bėgti. Pabėgę po kelių metų atsidursite panašioje situacijoje kituose santykiuose. Nebėkite ir emociškai – į darbus, pas draugus, į pomėgius. Eikite į partnerį. Klauskite, kalbėkitės, komunikuokite. Krizių sprendimas kartu jus augina kaip asmenis ir kaip porą.

Jeigu jūsų santykiai šiandien kliba, neskubėkite bėgti.

Seksologė Ann – Marlene Henning knygoje „Meilės praktika” apie savo asmeninę patirtį rašo:

„Priėmiau vieną svarbiausių sprendimų gyvenime – išsiskyriau su vyru. Po penkiolikos metų nuo mūsų pirmojo bučinio išsiskyriau su savo vaiko tėvu. Nesmagu sakyti, bet buvau jam neištikima ir jau buvau užmezgusi santykius su kitu partneriu.

Tų ilgai trukusių nuostabių – nepaisant visų sunkumų – meilės santykių pabaiga šiandien man yra puikus pavyzdys, kad daugybė porų ilgai nedaro to, ko reikia, – atvirai nesikalba vienas su kitu. Vietoje to vienas partneris – mūsų atveju tai buvau aš – pasuka trumpiausiu iš santykių vedančiu keliu: susiradau kitą ir įsimylėjau. Man gyvenime taip trūko artumo, šiltų pokalbių ir malonumų, kad ryžausi įskaudinti vis dar tebemylimą žmogų – savo vyrą. Mane galėjusius sulaikyti sąžinės priekaištus visiškai užgožė kito žmogaus įsimylėjimas.”

Taip, kad, pasirodo, gero seksualinio gyvenimo bei santykių svarbiausias įrankis yra liežuvis 🙂 (visom įmanomom prasmėm)

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]