Ką verta žinoti apie pirmąjį kartą?

Iliustracijos: kurikuri

[edgtf_dropcaps type=”normal” color=”#c2d8e6″ background_color=””]S[/edgtf_dropcaps]eksualumas yra viena pagrindinių mūsų vitališkumo išraiškų. Mėgaukimės savo kūnais, džiaukimės patirtimis, kurias galime gauti patys su savimi arba su kitais žmonėmis. Tik kada gi pradėti šitą mėgavimąsi? Dažnai sakoma, kad pirmą kartą išmėginti, kas yra seksas, galima tada, kai žmogus tikrai tam pasiruošęs. Kas į tą pasiruošimą įeina, paprastai neminima…

Noriu pabrėžti, kad visi patarimai, kuriuos toliau šiame straipsnyje išdėstysiu, skirti ne atgrasinti nuo sekso ar prigąsdinti, bet atvirkščiai – užtikrinti, kad jūsų patirtys – pirmos ir vėlesnės – būtų kiek įmanoma malonesnės. Man atrodo, gebėjimas pasirūpinti savo kūnu, savo jausmais, gebėjimas išsakyti savo poreikius ir išgirsti savo partnerį (-ę) – ir yra ta atsakomybė, kurią reikia gebėti prisiimti įsitraukiant į seksualinę veiklą.

Labai apmaudu, bet daug žmonių pradeda lytinį gyvenimą visiškai sutrikę ir pasimetę. Nesinori pamokslauti, bet jeigu prezervatyvus taip stipriai gėda pirkti, jog mieliau renkatės nesaugų seksą, tai… na, patys turbūt suprantate, kad mažų mažiausiai reikia padirbėti su gėdos jausmu? Tą gėdą aš suprantu – ji paprastai mums iš išorės įskiepyta dar ankstyvoje vaikystėje („Kaip tau ne gėda?“, „Ką žmonės pagalvos?“ ir t.t.).

Bet, jeigu klausiate mano nuomonės, kada galima pradėti lytinį gyvenimą, tai vienas iš požymių yra štai koks – tada, kai matai, jog gebi tinkamai pasirūpinti savimi ir savo kūnu.

Apie kontracepciją

Į tą gebėjimą pasirūpinti savimi ir savo kūnu įeina mokėjimas aptarti su būsimu (-a) sekso partneriu (-e), kaip konkrečiai mes saugosimės nuo lytiškai plintančių ligų ir nėštumo. Iš anksto, o ne spontaniškai, kai galų gale tėvų nėra namie, laisvas plotas, draugai visi išsiskirstė ir reikia arba staigiai suktis, arba teks dar ilgai laukti.

Spontaniškume nėra nieko bloga – netgi priešingai. Tačiau apsauga nuo lytiškai plintančių ligų ir nėštumo – ja galima pasirūpinti iš anksto. Nemoralizuočiau šitaip, jei nebūčiau girdėjusi itin daug istorijų, kaip teko daryti abortą, nes viskas vyko spontaniškai ir nesinorėjo gadinti akimirkos klausimais apie apsaugą nuo nėštumo. Arba istorijos apie lytiškai plintančias ligas. Šiomis patirtimis žmonės nesigiria ant Facebooko sienos, todėl atrodo, kad jos itin retos. Tačiau iš tikrųjų tai pernelyg dažnas reiškinys, kad būtų galima numoti ranka.

Kokie ženklai rodo, kad esate pasiruošę ir atvirkščiai?

Kadangi pirmas kartas visose gyvenimo srityse yra svarbus ir ypatingas reikalas, labai norėtųsi, kad ši patirtis būtų kiek įmanoma malonesnė. Ir į pirmo lytinio akto patirties malonumą įeina ne tiek išoriniai dalykai (kaip partnerio (-ės) išvaizda, lytinių organų forma ar pan.), kiek tai, kaip jaukiai žmonės jaučiasi vienas su kitu. Kiek geba atvirai ir maloniai bendrauti, kiek žaisminga atmosfera. Pavyzdžiui, ar galite juokauti tarpusavyje? Ar galite pasakyti tam žmogui, kad jaudinatės, kad jums neramu, kad nelabai įsivaizduojate, kaip reikės tai atlikti, kad ir norite to, ir kartu neramu dėl galimo nėštumo ar kitų dalykų?

Jei viduje ramu, per kūną laksto malonūs virpuliukai ir tiesiog su entuziazmu šito laukiate – puiku.

Bet jeigu jus neramina įvairios mintys, susijusios su pirmu kartu, geriausia, ką dėl savęs galite padaryti, tai atvirai pakalbėti su tuo žmogumi, su kuriuo ketinate mylėtis.

Kadangi seksas yra užsiėmimas, į kurį pasineriame tiek kūnu, tiek protu, jums ir po jo gali labai norėtis artumo, pokalbių ir galbūt palaikymo iš savo partnerio (-ės). Jeigu prieš tai negalite apie seksą kalbėti, tikėtina, jog bus sunku kalbėti ir po to. Jeigu buvo nejauku prieš seksą, labai tikėtina, kad to nejaukumo bus ir po jo. Galbūt ir ne, galbūt bus atvirkščiai – jauku ir linksma kartu. Kitu atveju, jums gali būti skaudu ir negera, jog va, visai ką tik šitiek artimai bendravote, dalinotės savo kūnais, o dabar net kalbėtis nesmagu. Jeigu manote, kad jums norėsis artumo po sekso, tai labai gera mintis tą artumą sukurti dar prieš jį.

Noriu pabrėžti, kad tarpusavio ryšio atvirumas ir stiprumas nematuojamas laiko, praleisto kartu, ilgiu. Taip, draugystės ilgis šį bei tą apie santykį pasako. Tačiau būna ilgalaikių draugysčių, kai nėra tarpusavio pagarbos ir supratimo, o būna labai šviežių santykių, kai yra ir pagarba, ir empatija, ir atvirumas, ir supratimas, ir iš esmės gera būti kartu. Todėl priežastis užsiimti seksu neturi būti tai, jog jau pakankamai ilgai draugaujate. Tinkamos priežastys pradėti lytinį gyvenimą yra noras seksualiai suartėti, pažinti savo ir partnerio (-ės) kūną, mėgautis sekso teikiamais malonumais ir pan. Spaudimas permiegoti, nes ilgai draugaujate ar dėl kitokio pobūdžio argumento nėra priežastis asmeniškai jums pradėti lytinį gyvenimą.

Komunikacija

Su potencialiu (-e) partneriu (-e) galima iš anksto sutarti, ką jūs norėtumėte pamėginti, dėl ko dvejojate, o ko tikrai nenorite. Ir labai svarbu sutarti, kad bet kurią akimirką, jei bent vienam iš jūsų kažkas nepatiks, galėsite sustoti. Atrodo, savaime suprantama, bet, deja, ne visada. Nebūtina to pirmo karto „padaryti“ iš pirmo bandymo.

Galima prie to eiti per daug kartų – priprasti prie kito kūno, pažinti vienam kitą, glamonėtis, išmėginti oralinį seksą, stimuliaciją pirštais ir t.t.

Drąsiai kalbėkite vienas su kitu. Itin sudėtinga atspėti kito žmogaus mintis. Klauskite, paprašykite pasakyti, koks prisilietimas ar veiksmas patinka labiau, galbūt norėtųsi kažko kito ar kitaip ir t.t. Daug žmonių tiki mitu, kad seksas turi būti spontaniškas ir jeigu reikia apie jį kalbėti, reiškia, kad aistros nėra ir jie iš esmės vienas kitam netinka. Ilgalaikėje perspektyvoje tai vienas iš didžiausią žalą seksualiniam gyvenimui darančių mitų. Sutikimas seksui turi būti entuziastingas. Ir pokalbis apie seksą gali būti labai žaismingas ir itin jaudinantis. Juk tai neturi atrodyti kaip tardymas – viską galima labai linksmai ir seksualiai iškomunikuoti.

Niekada savęs neverskite

Tai yra jūsų kūnas ir jeigu jis tiek įsitempęs ir tiek baisu, kad viskas itin skausminga ir negera – nestumkite savęs į visa tai. Nemažai mano klienčių visą gyvenimą buvo perfekcionistės ir jei jau imdavosi kažkokio reikalo, tai nuoširdžiai ir iki galo. Su seksu analogiškai – nutarė, jog laikas, yra partneris ir tada viską atliko iš esmės – „sutarėm, kad darom, tai per skausmus ir kančias, bet darom.“ Toks savęs spaudimas ir vertimas dažnai vėliau seksualiniame gyvenime neatneša nieko gero. Patikėkite. Tenka iš naujo mokytis suprasti, ar aš noriu, ar nenoriu, nes susiformuoja toks keistas įprotis nelabai gebėti suprasti save ir savo kūną, neišdrįsti pasakyti kitam „ne“ ir pan.

Seksas yra džiaugsmas ir malonumas, tad į šias patirtis reikia eiti su entuziazmu. Jei nėra entuziazmo, pamėginkite išsiaiškinti kodėl.

Negadinkite sau galimų patirčių stumdamos (-i) save į tai, kas itin gąsdina. Geriau luktelti, kiek atsitraukti ir padėti sau suprasti – kaip aš dėl to jaučiuosi, ar aš tikrai to noriu, nes jaučiu geismą ir noriu šios patirties, ar man atrodo, kad iškrisiu iš bendraamžių ar visuomenės konteksto, jei to nedarysiu, sugadinsiu savo santykius ir t.t.

Ypač svarbu gebėti atvirai bendrauti, kai veiksmas vyksta su mažai pažįstamu žmogumi. Kuo žmonės mažiau tarpusavyje pažįstami, tuo sunkiau suprasti vienas kito kūno kalbą. Gali atrodyti, kad jūs savo kūno kalba šaukte šaukiate, jog kažko norite ar nenorite, o partneris (-ė) galbūt net nemato tos kūno kalbos, o ką jau ir besakyti apie jos supratimą. Jeigu aktyviai kvėpuojate iš išgąsčio, kitam žmogui gali pasirodyti, jog taip alsuojate ir širdis jūsų stipriai daužosi iš susijaudinimo.

Mes visi užaugome girdėdami tą tobulą scenarijų, kuriame „jie nuostabiai draugavo ir po to meilės ir aistros apimti pasimylėjo, viskas buvo tobula ir toliau“. Deja, realybėje seksas dažnai nebūna tobulas. Būna visaip, todėl man atrodo, kad labai svarbu gebėti atvirai pažvelgti ir priimti tai, kad būna visaip. Jei visada viskas vyktų tobulai, mums apskritai nereikėtų nei patarimų, nei psichologų, nei seksologų, skyrybų taip pat nebūtų, abortų nebūtų ir t.t. Žmonių tarpusavio santykiai būtų grynas malonumas ir viskas vyktų it sviestu patepta.

Visa tai galioja ne tik pirmam kartui ir pirmam partneriui. Net ir vėliau gyvenime – su kitais (-omis) partneriais (-ėmis) labai svarbu gebėti pažvelgti į save, savo jausmus ir suprasti, noriu aš to, ar nenoriu. Jei man tiek baisu ir neramu, kad iš esmės mane žmogus turi „užlaužti“ šitam veiksmui arba aš noriu prisigerti beveik iki sąmonės netekimo, tai ar man tikrai bus nors kokios naudos iš šitos sueities?

Pabaigai – pirmas seksas gyvenime yra labai svarbus ir išties nuostabu, kai tai yra teigiama patirtis. Tačiau pirmas kartas nebūtinai gerai prognozuoja, kaip seksualinis gyvenimas atrodys vėliau.

Į lytinio gyvenimo pradžią žiūrėkite kaip ir į žmogaus gyvenimo pradžią. Vienų kūdikystė ir vaikystė yra puiki, o kitiems galbūt ne itin pasisekė. Bet ateina gyvenime laikotarpis, kai dauguma dalykų priklauso nuo mūsų pačių ir jau ne itin svarbu, kiek sėkmingi buvo pirmieji žingsniai ar pirmosios pamokos – savo gyvenimą galime kurti patys. Lygiai taip pat su seksualiniu gyvenimu – jį galima kurti ir puoselėti nuolatos, neprisirišant prie pirmųjų patirčių. To visiems ir linkiu – smalsumo ir atvirumo džiaugsmingoms patirtims.