ŽPV: tau reikia tai žinoti

Nuotraukos autorius Donatas Zazirskas

[edgtf_dropcaps type=”normal” color=”#c0e6d9″ background_color=””]„Man[/edgtf_dropcaps] labai gėda ir liūdna, bet apie tai, kas yra ŽPV infekcija, kaip ji atrodo ir kuo ji susijusi su gimdos kaklelio vėžiu aš sužinojau vos prieš kelis metus. Tuomet, kai ginekologė aptiko mano gimdos kaklelyje pakitimų,“ – rašė viena mūsų skaitytoja.

Pamanėme – ar tikrai visi ir visos žino, kas yra ŽPV? Ir kaip svarbu šioje temoje būti nuovokiam. Paprašėme, kad gydytoja dermatovenerologijos rezidentė Agnė Dapšauskaitė su mumis pasidalintų savo žiniomis apie ŽPV. Agnė atsako:

ŽPV arba žmogaus papilomos virusas yra dažniausiai lytiniu keliu perduodama infekcija. Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad ŽPV randamas nuo 90 iki 100 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu ir tik 5–20 proc. sveikų moterų. Todėl manoma, kad ŽPV yra vienas iš svarbiausių veiksnių gimdos kaklelio vėžio formavimuisi. Gimdos kaklelio vėžys – antras pagal dažnumą vėžinis susirgimas Lietuvoje. Nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje kasmet miršta apie 250 moterų.

Kaip virusas perduodamas?

ŽPV perduodamas lytiniu keliu (t. y. užsiimant vaginaliniais, analiniais arba oraliniais lytiniais santykiais su ŽPV turinčiu asmeniu). Virusas perduodamas net jei nėra jokių infekcijos požymių ar simptomų. ŽPV taip pat, nors ir retai, motina gali perduoti vaikui, jei gimdo natūraliais takais.

Ar ŽPV visada sukelia sveikatos problemų?

Dažniausiai ŽPV išnyksta ir nesukelia sveikatos problemų. Bet kai ŽPV neišnyksta, gali sukelti tokių problemų kaip anogenitalines karpas* arba sukelti vėžinius susirgimus.

Kaip sužinoti, ar turiu ŽPV?

Nėra jokio testo, norint sužinoti, ar žmogus užsikrėtęs ŽPV. Papildymas mūsų skaitytojos Ugnės prašymu: „Čia labiau norėta pasakyti, kad tikslingai mes jo neieškome, iš rutininių tyrimų dėl LPL mes viruso nematome. Tyrimas rutiniškai neatliekamas dėl didelių tyrimo išlaidų ir jo indikacija būtų nebent atradus pakitimus citologiniame gimdos kaklelio tyrime. Be to, virusas gali būti tranzitorinis (būnantis kaip tik tyrimo metu, tačiau po tyrimo pasišalinti iš organizmo), todėl tyrimo tikslingumas diskutuotinas“. Dauguma žmonių, sergančių ŽPV, nežino, kad yra užsikrėtę ir virusas nesukelia sveikatos problemų. Kai kurie žmonės sužino, kad turi ŽPV, kai jiems atsiranda anogenitalinės karpos. Moterys gali sužinoti, kad turi ŽPV, kai gaunamas nenormalus „Pap“ tepinėlio rezultatas (tiriant dėl gimdos kaklelio vėžio). Kiti pirma išgirsta vėžinio susirgimo diagnozę ir tik po to sužino, kad yra užsikrėtę ŽPV.

Ką reiškia žodis „nenormalus“ šiame kontekste?

„Nenormalus“ reiškia, kad tepinėlyje yra pakitimų, kurių įprastai neturėtų būti.

Pavyzdžiui, „nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai“ – LSIL (angl. low grade sguamous intraepithelial lesion) ir „žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai“ – HSIL (high grade sguamous intraepithelial lesion) rodo, kad pacientė turėtų būti tiriama plačiau.

Šis terminas yra vartojamas medicinoje, kai norima pasakyti, kad randama kažkas neįprasto, ne diskriminaciniais tikslais.

Kas yra *anogenitalinės karpos?

Anogenitalinės karpos, arba kondilomos, pasireiškia kaip plokšti dariniai ar jų grupės, jos būna įvairaus dydžio baltai rožinės arba odos spalvos, atsiranda bet kurioje lyties takų vietoje arba aplink išangę. Anogenitalinės karpos atsiranda praėjus keliems mėnesiams nuo užsikrėtimo ŽPV. Dauguma anogenitalinių karpų nesukelia jokių požymių, išskyrus tai, kad jos jaučiamos. Paprastai jos nesunkiai diagnozuojamos vien apžiūros metu. Manoma, kad yra ryšys tarp žmogaus papilomos viruso ir gimdos kaklelio vėžio. Todėl moteris, kuri turėjo karpų ant lytinių organų, arba kurios partneriai yra turėję anogenitalinių karpų, turi būti reguliariai tiriama atliekant citologinius testus.

Sakote, kad karpos atsiranda ant ar aplink lytinius organus. O ar gali jos atsirasti kitose zonose? Pavyzdžiui, pažastyse, prie akių, burnoje?

Žinoma, gali atsirasti bet kurioje vietoje. Pavyzdžiui, oralinių lytinių santykių metu ŽPV gali patekti į burnos gleivinę ir tuomet kondilomos atsiras šioje vietoje.

Kaip gydomos anogenitalinės karpos?

Gydymas parenkamas iš vietinių tepalų, stiprių rūgščių preparatų, krioterapijos (gydymas šaldant azotu), lazerinių procedūrų arba kelių metodų kombinacijos. Gydymo metodas visuomet yra individualus ir geriausiai parenkamas gydytojų dermatovenerologų, įvertinus klinikinį vaizdą.

Gydymo metu rekomenduojama vengti lytinių santykių, kadangi virusas plinta lytiniu keliu. Kai užsikrėtę yra abu partneriai, gydymas apsunkėja, kadangi virusas nuolatos cirkuliuoja. Išsigydžius karpas svarbu imtis prevencijos, kad jos neatsinaujintų: saugoti tarpvietės odą nuo išsausėjimo arba iššutimo, nepervargti, laikytis darbo ir poilsio režimo, subalansuoti mitybą, vengti sintetinio apatinio trikotažo.

Ar ŽPV sukelia vėžį?

ŽPV turi įtakos gimdos kaklelio ir kitų vėžio formų, įskaitant vulvos, makšties, varpos ar išangės vėžį, vystymuisi. Kartais lemia net gerklės, įskaitant liežuvio ir tonzilių pagrindo, vėžinius susirgimus. Dažniausiai praeina keleri metai, net dešimtmečiai, nuo užsikrėtimo ŽPV iki vėžinių pokyčių atsiradimo. Kiti rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, hormoniniai ar imuninės sistemos sutrikimai, gali turėti įtakos ikivėžinių pokyčių supiktybėjimui ir vėžio progresavimui.

Paminėtina, kad vėžinius susirgimus ir anogenitalines karpas sukelia skirtingi ŽPV tipai. Apie 70–80% gimdos kaklelio vėžio atvejų lemia 16 ir 18 ŽPV tipai, o anogenitalines karpas dažniausiai sukelia 6 ir 11 ŽPV tipai.

Nėra jokio būdo sužinoti, kurie žmonės, užsikrėtę ŽPV, susirgs vėžiu ar turės kitokių sveikatos problemų.

Žmonės, kurių silpna imuninė sistema yra didesnėje rizikos grupėje (pvz.: vartojantys imunitetą slopinančius vaistus, sergantys ŽIV/AIDS ir kt.), nes jų imuninė sistema mažiau pajėgi kovoti su infekcijomis, įskaitant ir ŽPV.

Kaip išvengti užsikrėtimo ŽPV?

1. Skiepai. Šiuo metu Lietuvoje yra skiepijama 3-ų rūšių vakcinomis, apsaugančiomis nuo dažniausio gimdos kaklelio vėžio sukėlėjo ŽPV tipo virusų: Gardasil9, Silgard ir Cervarix. Vienos jų apsaugo tik nuo dažniausių gimdos kaklelio ŽPV tipų, kitos – ir nuo anogenitalines karpas sukeliančių ŽPV tipų. Vakcinaciją nuo ŽPV galima pradėti nuo devynerių metų. Lietuvoje šie skiepai finansuojami vienuolikmetėms. Taip pasirinkta dėl to, kad vakcina yra efektyviausia yra tuomet, kai skiepijamos mergaitės, dar neturėjusios kontakto su ŽPV (t. y. neturėjusios lytinių santykių). Tačiau rekomenduojama skiepyti įvairaus amžiaus mergaites ar moteris, netgi ir vaikinus.

2. Naudokite barjerines apsisaugojimo priemones lytinių santykių metu (pvz.: lateksiniai prezervatyvai). Tai gali sumažinti jūsų galimybes gauti ŽPV. Tiesa, ŽPV gali infekuoti prezervatyvu neuždengtas zonas.

3. Abipusiai monogaminiai santykiai.

4. Lietuvoje šiuo metu yra vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Ši programa yra skirta moterims nuo 25 iki 60 metų, kurios gali kartą per 3 metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Programa yra vykdoma gydytojų akušerių ginekologų. Pirmiausia atliekamas citologinio tepinėlio („PAP“) tyrimas. „PAP“ testo rezultatams apibūdinti gali būti naudojami terminai „nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai“ – LSIL ir „žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai“ – HSIL. Jei randami šie pokyčiai, atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Kaip ir daugeliui vėžinių susirgimų, taip ir gimdos kaklelio vėžiui, reikalinga jį laiku nustatyti, nes diagnozavus ligą ikivėžinių pakitimų stadijoje, gydymo rezultatai žymiai geresni. Jeigu visos moterys reguliariai lankytųsi pas savo akušerį ginekologą ir joms būtų atliekamas „PAP“ testas, dauguma ikivėžinių pokyčių būtų nustatomi ir pagydomi nespėjus išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui.

Jeigu partneris (-ė) turi ŽPV, kaip elgtis? Ką abiems žmonėms reikėtų daryti tokiu atveju?

Taktika priklausys nuo to, ar virusas pasireiškia. Jei vienas ar abu partneriai turi anogenitalinių karpų, jas rekomenduojama gydyti, o tuo metu vengti lytinių santykių. Jei žinoma, kad partneris yra turėjęs ar turi kondilomų, moteriai rekomenduojama pasiskiepyti vakcina, kuri apsaugotų ne tik nuo gimdos kaklelio vėžio sukelėjų, bet ir nuo ŽPV 6 ir 11 tipų, kurie siejami su lytinių karpų atsiradimu.

Paminėtina, kad kai kuriose šalyse šiomis vakcinomis vis dažniau skiepijami berniukai ir vyrai. Lietuvoje taip pat yra įmanoma, tačiau vakcina berniukams mokama.

Jeigu vis dėlto moteris užsikrėtė ŽPV, ką jai reikėtų žinoti ir atminti? Kaip apsaugoti save ir kitus, būsimus partnerius/partneres?

Jei užsikrėtėte ŽPV, svarbu periodiškai atlikti citologinį gimdos kaklelio tyrimą (jį atlieka ginekologai). Atsiradus anogenitalinėms karpoms, svarbu jas gydyti ir gydymo metu vengti lytinių santykių. Išsigydžius, rekomenduojama lytinių santykių metu naudoti barjerines kontraceptines priemones (t. y. prezervatyvus).

Visuomet reikia perspėti partnerį apie bet kokias turimas lytiniu keliu plintančias ligas.

Ar šis virusas pavojingas tik moterims? Vyrams tik estetiniu atžvilgiu jis nėra malonus?

ŽPV pavojingesnis moterims, tačiau ir vyrams gali sukelti ne tik estetinių problemų. Yra manoma, kad ŽPV virusas gali sukelti gerklų, ryklės, išangės bei varpos galvutės vėžinius susirgimus.

Pabaigai, ko galėtume palinkėti ar parekomenduoti tekstą skaitantiems žmonėms: vyrams ir moterims? Moteris galime paraginti eiti tirtis. Kada joms tirtis? Ar nuo 25-erių, ar verta ir nuo anksčiau? Ką vyrams galime patarti?

Moterims rekomenduoju tirtis ginekologiškai ne rečiau kaip kartą per metus. Pirmąjį „PAP“ rekomenduojama atlikti anksčiau nei suėjus 25-eriems metams, kai pradedami lytiniai santykiai (tiesiog nuo to amžiaus vykdoma prevencinė programa ir minėtas tepinėlis yra atliekamas nemokamai).

Geriausia apsauga nuo beveik visų lytiškai plintančių infekcijų yra barjerinės kontraceptinės priemonės.

Tėveliams primenu, kad naudingiausia paskiepyti vaikus (ir berniukus, ir mergaites) yra iki lytinių santykių pradžios, o 11–13 metų mergaitėms šie skiepai yra valstybės finansuojami.

Ir pabaigai, visiems, ypatingai vyrams, rekomenduoju nebijoti kreiptis į gydytojus, jei kyla kokių nors klausimų, atsiranda nemalonių pojūčių ar darinių. Laiku nustačius ligas, jas lengviau kontroliuoti ir parinkti tinkamą gydymą.

Ačiū Agnei už išsamią konsultaciją. Apie ŽPV svarbu įsiminti tris dalykus:
1. Pasiskiepyti
2. Reguliariai tirtis
3. Naudoti prezervatyvus

Būkit sveiki!