Ginekologės: mūsų darbe tabu nėra

Nuotrauka Donatas Zazirskas

[edgtf_dropcaps type=”normal” color=”#e9cd48″ background_color=””]P[/edgtf_dropcaps]rieš vizitą pas ginekologą gali kamuoti daug dvejonių ir klausimų. Ar kalbėti su juo atvirai? Ar jis nepasmerks? Ar reikia depiliuotis lytinius organus? Šie ir daug įvairiausių kitų klausimų kyla moterims, kurioms artėja apsilankymas pas gydytoją. Mūsų skaitytojos su mumis pasidalino joms iškilusiais klausimais:

„Galbūt galėtumėte parašyti apie tai, kaip turėtų atrodyti įprastas profilaktinis vizitas pas ginekologą? Ką ginekologas turėtų daryti/teirautis ir ko teirautis/sakyti/komentuoti jam nederėtų?“

*

„Manyčiau, kad būtina pakalbėti apie baimę eiti pas ginekologą. Pamenu, kai pirmą kartą vėlavo menstruacijos, teko sunerimti, nes visuomet jos buvo reguliarios. Lytinių santykių jau turėjau, nėštumo testą pasidariau – neigiamas. 18 metų mergina susiruošė į konsultaciją pas ginekologą. Atvykau, tuomet klausimai: lytinių santykių turėjot? Kiek laiko vėluoja menstruacijos? Pakankamai grubiai prasideda instrukcija: sėskis, išskėsk kojas, su baime ir nežinojimu paklūstu. Tuomet po procedūros pašaipiai manęs paklausia: „Bene pirmąkart?“. Nedrąsiai atsakiau, kad pirmą kartą… Tuomet viskas apsivertė aukštyn kojom, ginekologės balsas, elgesys tapo šilkinis. Bet dar iki šiol tai pamenu kaip nemalonų įvykį. Po to karto aš bijau ginekologo kabineto ir stengiuosi jį aplenkti, o man jau 25.“

Nutarėme pasikalbėti apie tai su MMA akademijos ginekologėmis ir ištirpdyti baimes.

Nbgd: Kodėl pasirinkote šį darbą? Jūsų darbe pasitaiko sudėtingų situacijų – kiaušidžių, gimdos šalinimų, nėštumo komplikacijų, bet jūs vis tiek džiaugiatės, jog esate ginekologės-akušerės. Ką jūs mylite savo darbe?

MMA: Mergaičių ir moterų akademija (MMA) jungia septynias gydytojas akušeres ginekologes ir rezidentes. Visos mes labai skirtingos, su skirtingais pomėgiais, bet mus vienija meilė savo darbui.

Vieni žmonės domisi menu, kiti klauso klasikinės muzikos, treti neatitraukia akių nuo knygų, domisi istorija, geografija, dar kiti yra pamišę dėl kelionių… Žmonės yra labai skirtingi ir ne visada randa atsakymą, kodėl tai jiems yra įdomu, kartais tiesiog darai tai, ką jauti. Taip pat ir mes, tik mūsų darbas ir domėjimosi sritis, o dažnai ir laisvalaikis sutampa, susilieja.

Tai nėra tik darbas – tai kažkas daugiau. Medicinoj, savo srityje, tu negali būti tik truputį. Dažniausiai, kad būtum geras specialistas, tu turi būti visas, pilnai ir savaitgaliais, dažnai ir švenčių dienomis.

Pamatytumėt, kaip atrodo mūsų pasisėdėjimas bare: mes kalbam tik apie akušeriją-ginekologiją, mes bendraujam uždaviniais („Šeštadienį budėjau, į priėmimo kambarį atvyko nėščioji, 34 sav., placentos pirmeiga, dvyniai. Dabar kraujuoja, vaisių plaučiai brandinti. MRT darytas, placentos peraugimo nėra. Kokia taktika? Ir visos diskutuojam… Tada kas nors iš kito stalo galo rėkia: „O man buvo nėščioji 16 sav., būklė po dviejų cezario pjūvių ir ultragarsu stebiu peraugusią placentą…“) Po mūsų susitikimų visos grįžtam namo, praeina keletas valandų ir mūsų bendram grūpse pasipila: vau, koks geras susitikimas buvo, taip atsipalaidavau, ačiū.

Mergaičių ir moterų akademijos gydytojos akušerės-ginekologės

Taip gyvena medikai. Retai kada pavyksta apsivalyti nuo minčių apie darbą. Darbas gyvena su tavimi, su tavo šeima, draugais. Pamenu, vieną šeštadienio vakarą man skambina mama ir klausia, kaip internete rasti tas cistas, kurių viduje plaukai ir dantys būna? Aš: „Mamyt, kam tau šeštadienio vakarą tai?“ Tai va, ji prisiminė apie mano pasakojamą operaciją ir nori pasižiūrėti, kaip atrodo tokios cistos ir paskaityti, kodėl jos kyla.

Nbgd: Jeigu galėtumėt, kokia informacija ar žiniomis pasidalintumėt su visomis moterimis apie mūsų kūną? Ką mes turėtume žinoti?

MMA: Manom, kad kiekviena moteris turėtų žinoti apie save, apie moters kūną ir jame vykstančius fiziologinius procesus, apie tai, kaip rūpintis savo sveikata, kokius tyrimus ir kada atlikti.

Nbgd: O kokius tyrimus reikia atlikti?

Šiaip moteris savo ginekologą turėtų aplankyti kartą per metus (jei gydytojas neliepė anksčiau). Tuomet gydytojas viską sužiūrės ir atliks tokius tyrimus, kurių reikia.
[edgtf_highlight background_color=”#e9cd48″ color=””]Kiekvienai moteriai svarbu atminti: jeigu nesilankote pas ginekologą reguliariai, tuomet turit pati žinot, kad nuo 25 m. amžiaus moterims atliekamas gimdos kaklelio onkocitologinis tyrimas. Tai ypatingai svarbu! Gimdos kaklelio pakitimai ir vėžys yra jaunų moterų liga.[/edgtf_highlight]

Nbgd: Kokius klausimus ginekologas turi užduoti vizito metu? Dėl ko vienas ar kitas klausimas yra užduodamas?

MMA: Ginekologinio vizito metu gydytojai gali užduoti įvairiausių klausimų ir tai priklauso nuo situacijos, nuo nusiskundimų. Dar kartą noriu priminti, kad ginekologo kabinete gėdingos informacijos tiesiog nėra, tabu temos tampa ne tabu.

Klausimai užduodami tikslingai tam, kad išsiaiškintumėm visus niuansus, susijusius su nusiskundimais. Dar visada vertinam moters amžių, menstruacinį ciklą, buvusias ginekologines ligas, operacijas, vartojamus medikamentus, gretutinius susirgimus, lytinio partnerio ligas. Kartais klausimai gali būti užduodami apie jūsų šeimos narius, nes tam tikros ligos yra paveldimos.

Dažniausiai gydytojas užduoda klausimus ne dėl to, kad domisi visų savo pacientų (dešimt, dvidešimt, keturiasdešimt, o kartais net ir daugiau pacientų per dieną) asmeniniu gyvenimu, ne dėl to, kad nori sužinoti slapčiausius jūsų gyvenimo niuansėlius… Dažniausiai užduodami klausimai yra susiję su jūsų ištyrimu, liga, tai gydytojui atneša papildomos informacijos apie jūsų sveikatos būklę, todėl nieko nemeluokite, neslėpkite (taisyklė – nieko smerktino ir nieko gėdingo).

Nbgd: Ar reikia nusidepiliuoti vulvą ir tarpvietę, einant pas ginekologą? Kojas, pažastis? Ar ginekologas gali pasmerkti už plaukuotumą? Apie ką dar reikėtų pagalvoti prieš einant?

MMA: Tarpvietės, vulvos ar kojų depiliacija nėra būtina ir, tikiuosi, niekas jūsų už depiliuotas ar nedepiliuotas sritis nepasmerks. Apie ką reiktų pagalvoti? Apie higieną. Dušas prieš vizitą pas ginekologą, švarūs apatiniai ir kojinės būtų puiki idėja.

Nbgd: Per nebegėdos gyvavimo laikotarpį gavome apie dešimt laiškų, komentarų, žinučių apie baimę eiti pas ginekologą. Kaip ją įveikti? Galbūt padėtų įžengus į kabinetą pasakyti: „Sveiki, aš jūsų labai bijau, padėkite man.“ (juokiuosi) Kaip jūs padėtumėt šį reikalą išspręsti pacientei?

MMA: Man labai sunku tai komentuoti. Dar besimokydami medicinos universitete mes prarandam pojūtį, kas yra tabu. Dabar ginekologo kabinetas yra mūsų kasdienybė, mes nelabai suprantam, kodėl jis yra ar turėtų būti baisus.

Pasikartosiu, taisyklė – nieko smerktino ir nieko gėdingo! Jūs mamai, ar draugui, ar vyrui galite gėdytis pasipasakoti, bet žmonėms, kuriems visa tai yra normalu, jūs galite rėžti viską iš širdies. Jei baisu – užėję į kabinetą pasakykit, kad tai pirmas kartas ir šiek tiek baisu, nejauku… Mes pasistengsime!
Bet nepamirškit, kad mes visi labai skirtingi: vienoms patinka švelni rami jauna gydytoja, kitos geriau atsipalaiduotų, jei gydytoja pradėtų pokštaut ir anekdotus pasakot, trečios norėtų susidurt su vyresnio amžiaus ar itin konkrečia gydytoja. Gali būti, kad vienoms moterims vienas gydytojas labai patiks, o kitos visiškai jo nesupras. Tiesiog atraskit savo gydytoją ir kartą per metus (jei viskas gerai) jį aplankykit.

Nbgd: Ar esat mačiusios stebuklų savo darbe? Kaip jie atrodė?

MMA: Oooo taip, mūsų darbe stebuklai vyksta nuolatos! Akušerijos skyrius – vienas iš nedaugelio, o gal net ir vienintelis ligoninėje, kuriame dažniausiai vyrauja gražios emocijos ir džiaugsmo ašaros. Nepaisant to, gimdymas yra sudėtingas procesas – per vieną sekundę viskas gali apsiversti aukštyn kojomis ir iš mažos rizikos gali tapti labai rizikingas ir pavojingas.

Man stebuklingos tos akimirkos, kuomet reikalingas skubus sprendimų priėmimas, kuomet prie vieno paciento dirba visa tuo metu Akušerijos skyriuje dirbanti medikų brigada, kuomet darbas būna absoliučiai darnus, suderintas mechanizmas, kai sekundės virsta valandomis, kai įtampa pulsuoja galvose, o ore tvyro tyla ir tada tą tylą nutraukia naujagimio riksmas ir tu supranti, kad viskas gerai, kad priimtas sprendimas buvo teisingas, kad visi atliko savo darbą maksimaliai tiksliai ir pasiekėm lauktą ir numatytą rezultatą. Tai yra stebuklinga!

Nbgd: Taip pat esame gavusios nemažai laiškų apie tai, kad moterys negali pakęsti savo vulvos kvapo, joms nepatinka jų lytinės lūpos, labai to gėdijasi, svajoja pasidaryti operaciją. Jūs jau esat nemažai moterų lytinių organų pamačiusios – ar ten egzistuoja standartai? Kaip priimti savo „apačią“ su meile?

Jamie McCartney darbas. Nuotrauka iš news.artnet.com

MMA: Yra toks menininkas Jamie McCartney iš Didžiosios Britanijos, kuris įamžino virš 400 moterų genitalijų nuotraukose ir darė muliažus (atspaudus). Dabar pamėginau jį surasti ir radau dar daug tokių menininkų, kurie vienaip ar kitaip panoro parodyti skirtingų amžiaus moterų skirtingus išorinius lytinius organus. Tokiais projektais norima pabrėžti, kad visi mes skirtingi: vieno nosis su kuprele, kito ausis atlėpus, trečias aukštas, ketvirtas kuprotas, bet visi mes gražūs savaip. Tiesiog reikia pamilti save su visais savo išskirtiniais bruožais, su gražiausiais trūkumais. O jei šis klausimas vis tiek neramina arba yra tam tikrų kitų aplinkybių, prieš priimant sprendimą būtina pasikonsultuoti su estetinės ginekologijos specialistais ir labai atidžiai, be išankstinių nuostatų, įsiklausyti į jų patarimus.