Prisijungti/Registruotis 
Krepšelis 
Teksto autorius Ben Lunn
„Ben Lunn yra jaunas škotų kompozitorius, studijavęs magistrą Lietuvoje. Šalia savo muzikos ir kritikos straipsnių, jis taip pat labai daug rašo apie žmonių, turinčių negalią, vietą pasaulyje bei jų problemas.“
Tekstą iš anglų kalbos išvertė Silvija Čiuladytė
Nuotraukų autorė Beata Tiškevič
[edgtf_dropcaps type=”normal” color=”#e9cd48″ background_color=””]Š[/edgtf_dropcaps]iais laikais, kai seksualumą vis atviriau priimame kaip įprastą mūsų gyvenimo dalį, negalios turėjimas pastato mus į neįprastą padėtį. Deja, šis neįprastumas kyla daugiau iš socialinės įtakos mūsų gyvenimui, o ne iš to, jog neįgalumas daro seksą keistu.
Pirmiausia, kalbant apie seksą ir seksualumą, svarbu panagrinėti vyraujantį klaidingą supratimą bei problemas, su kuriomis susiduria neįgalieji.
Negalia nereiškia, kad esi aseksualus
Pirmoji klaida yra visuomenės daugumos sukurta nuomonė, jog neįgalieji yra aseksualūs. Šis požiūris yra kuriamas medijų, kurios dažniausiai žmogų su negalia vaizduoja kaip „angelišką“ ar „vaikišką“ figūrą, kuri niekuomet nesiima seksualinių iniciatyvų, ir kuri net negeidžia kitų žmonių. Bet koks romantizuotas neįgaliojo vaizdavimas linkęs smarkiai telkti dėmesį tik ties „romantika“, bet ne seksualiniais impulsais. Tai – melas. Turintys negalią pisasi! Mes geidžiame, trokštame, mes dejuojame, mes patiriame orgazmus, mes masturbuojamės – skiriasi nebent gal tik tai, kaip mes patenkiname savo reikmes.
Negalia ir seksas – nepriimtina estetiniam suvokimui?
Kita gana užmaskuota problema yra estetinio grožio klausimas. Istorijoje beveik visuomet egzistavo „išsigimėlių klasė“ ar „antžmogių sluoksnis“. Per laiką ši socialinė klasė susiaurėjo, nes etninės mažumos, LGBTQIA+, moterų teisių judėjimas bei religinės mažumos tapo labiau priimtini, tačiau negalia vis dar „kelia šiurpą“. Mus mato kaip antžmogius, nes atrodom sulaužyti (broken), mūsų galūnės išsigimusios, mūsų protai mūsų neklauso, ir tuo pačiu mes visiems primename apie tai, kad visų kūnai sensta, ỹra ir galiausiai miršta. Asmeniškai man labai patinka Georges’o Bataille’o diskusija apie erotiką jo knygoje „Erotiškumas“ („Eroticism“), kurios šimtuose susimąstyti verčiančių puslapių pagrindinė tema yra tai, jog gyvūnai mylisi tam, kad veistųsi – tad kas žmogiško yra lytiniame akte? Jis daro išvadą, jog erotika iš prigimties skatina mirtį, nes jos tikslas yra ne kurti gyvenimą, o tiesiog jį patirti – todėl ji stabdo/žudo gyvenimą. Knyga fokusuojasi ties religiniais simboliais bei šios eros socialiniais tabu, tad dėmesys linksta į tokius elementus kaip sodomija, tačiau ši erotikos kaip mirties išraiškos idėja turi reikšti, jog neįgaliųjų seksas, ar kitaip „luošių“ seksas yra aukščiau nei gyvuliškas pradas, vien dėl mūsų sužalotų kūnų.
Negalia pritraukia siekiančius dominuoti
Trečia labai paplitusi problema, kuri daugiau paveikia moteris su negalia, nei vyrus, yra galios pusiausvyros nebuvimas. Visuomenėje moters pozicija santykiuose yra silpna, ir tai yra viena iš daugelio priežasčių, kodėl moterys kenčia dėl smurto artimoje aplinkoje. Cituoju brangią draugę, kuri lai lieka neįvardinta: „Tinderyje“ moteris su negalia susiduria su trimis reakcijomis ir žmonių tipais: 1. Susidomėjimo trūkumu ar staigiu atmetimu 2. Kitu neįgaliuoju 3. Žmogumi, kuris nori kontroliuoti visus tavo gyvenimo aspektus, nes tu esi silpna ir negali savimi pasirūpinti, nes turi negalią“.
Tai greitai išryškina problemą – galios alkani žmonės, kurie siekia išnaudoti silpnumą (tokie, kurie imtųsi smurto artimoje aplinkoje) meldžia turėti neįgaliųjų savo aplinkoje būtent dėl jų silpnumo. Dėl savo fizinio silpnumo, nesugebėjimo savęs išreikšti ar patikimumo trūkumo, žmonės su negalia labai lengvai patenka į smurto spąstus. Ypač tada, kai yra silpniausi – įsimylėję ar pačiame aistrų sūkuryje.
Apie autizmą ir seksualumą
Asmeniškai, mano klausa bei lytėjimo pojūtis yra labai aštrūs, tad seksualinis kontaktas dažnai būna per daug stimuliuojantis. Tai reiškia, jog dėl per didelio jautrumo mano kūnas sekso metu įsiaudrina, tačiau smegenys nesugeba iššifruoti tiek daug stimuliuojančių elementų vienu metu, tad, palyginus su statistiniu vidutiniu žmogumi, kuriam užtenka 12 minučių, man gali prireikti 45 minučių ar valandos pasiekti orgazmą.
Dar vienas man įdomus elementas yra socialinė vyro, kaip „sekso iniciatoriaus“ rolė. Aš niekuomet negaliu numatyti, ar potenciali partnerė yra susidomėjusi, nes negaliu skaityti žmonių emocijų. Dėl šios priežasties niekada nesiimu iniciatyvos ir visiškai priklausau nuo partnerės apsisprendimo žengti žingsnį. Lygioje visuomenėje tai neturėtų reikšmės, tačiau mes vis dar gyvename pasaulyje, kuriame vyrai turi socialinę galią. Jei elgiesi priešingai – daugumai esi keistuolis.
Turiu pripažinti, kad šis mano postringavimas išėjo gana ilgas, tačiau tikiuosi, jog jis atvėrė žmonėms akis ir paaiškino bent kelis keistus dalykus, kurie egzistuoja šnekant apie seksą ir negalią. Tik prisiminkit – mes mylimės tokiais būdais, apie kuriuos niekada nepagalvotumėte, tad tai tikrai bus labai įsimintina naktis.
