Žmonėtis vienai

Tekstą atsiuntė mūsų skaitytoja Monika Šarkaitė
Iliustracijos autorė Gabija Zava

[edgtf_dropcaps type=”normal” color=”#e9cd48″ background_color=””]P[/edgtf_dropcaps]amatai renginį, į kurį velniškai nori nueiti. Parašai tiems keliems draugams ir… nė vienas jų negali vykt kartu. Pagalvoji: „Gerai, tuomet eisiu viena.“ Bet puikiai žinai, kad nenueisi, o tūnosi namuose savimi nusivylusi ir žiūrėsi per instagram story‘ius į tuos, kurie turi „chebrą“ ir leidžia laiką taip, kaip pati norėtum.

Tai yra mano daugelio savaitgalių scenarijus, kuris, tikrai žinau, kamuoja ne mane vieną. Gėda būti vienai, kai visi aplink su draugais. Bet aš pagaliau išdrįsau, peržengiau per save ir nuėjau į muzikos albumo pristatymą viena su savim. Pakeliui gal tūkstantį kartų svarsčiau eit atgal į stotelę ir važiuot namo, nes kaip čia atrodys – viena koncerte? Bet visgi nuėjau ir stovėdama ten, tarp žmonių, kurių taip pat buvo ir po vieną, pajutau, kad man nebegėda. Ir labai noriu visiems pasakyti, kad nėra ko gėdytis būti su savimi. Man užteko vieno vakaro suprasti, kad beviltiškai laukiant draugų kompanijos, gali veltui praleisti tiek daug nuostabios patirties.

Gėda būti vienai, kai visi aplink su draugais.

Deja, sociume tarsi priimta į vakarėlius, barą, teatrą ar kitas pramogas eiti po kelis. O jeigu jau eini vienas tai tarsi užklijuojama vienišiaus, keistuolio etiketė. Bet juk žmogus su savim yra absoliučiai visą laiką, tai kuo skiriasi ėjimas į parduotuvę ir į meno galeriją vienam?

Aš supratau, kad nesiskiria. Būdama koncerte nesijaučiau prastesnė už kitus, nesijaučiau vienišesnė ar keistuolė, o išėjus jaučiausi drąsesnė nei užėjusi. Meluočiau sakydama, kad buvo viskas lyg niekur nieko, taip, pradžioje buvo nejauku, atrodė, ir žiūri visi, ir rankų nėra kur dėti, akimirką net svarsčiau išeit. Bet koks nuostabus jausmas save nugalėjus ir pagaliau supratus, kad ne tik nėra ko bijot, bet dar ir visai įspūdžiai kitokie, negu einant su kompanija. Kaip įdomu įsiklausyti į save, daryti tai, ką nori pati, žinoti, kad esi nepriklausoma nuo kitų nuotaikos ir norų.

Beveik 2019-ieji ir daugelis iš mūsų sugeba palaikyti puikius santykius su kitais, nuolat komunikuojame, dalinamės, šnekame, einame. Bet ar iš tikrųjų galime jaustis jaukiai ir be gėdos su svarbiausiu žmogumi – savimi? Nusiveskit save į pasimatymą, kavos puodeliui ar į kiną. Pajuskit save nuo galvos iki kojų ir visą iš vidaus. Vieną kartą įveikus baimę, sumišusią su gėda, atsiveria labai spalvingas pasaulis su naujomis galimybėmis, įvykiais, pažintimis ir nauju savimi.

Ką jūs darote tokiose situacijose? Ar gerai jaučiatės vieni viešuose renginiuose penktadienio vakarą?