Iliustracija Saulė Gimžūnaitė
[edgtf_dropcaps type=”normal” color=”#e9cd48″ background_color=””]P[/edgtf_dropcaps]sichologas Antanas Grižas, ilgą laiką dirbęs su savižudybių prevencija „Jaunimo linijoje“, ėmėsi vyriškumo temos. Dabar jis su savo kolega Ignu Geniu organizuoja vyrų terapines grupes, kuriose kuria saugią terpę vyrams atverti savo emocinį pasaulį.

Šiame epizode Antanas pasakoja apie tai, kodėl vyrams sunku atsiverti paprastoje aplinkoje, kodėl žudosi, įklimpsta į priklausomybes, žūsta nelaiminguose atsitikimuose dažniausiai vyrai ir ką mes galime padaryti, kad situacija keistųsi.
Ruošdamasi šiai laidai, skaičiau Artūro Tereškino knygą „Vyrų pasaulis“. Šioje knygoje apie vyriškumą yra tokia citata:
„Hegemoninį, labiausiai vertinamą visuomenėje, vyriškumą paprastai apibūdina heteroseksualumas, ekonominė nepriklausomybė, gebėjimas išlaikyti savo šeimą, fizinė galia, racionalumas, emocinis šaltumas, dėmesys seksualinėms pergalėms ir bet kokių poelgių, laikomų moteriškais, atsisakymas. Hegemoninio vyriškumo normos pabrėžia tokias vertybes kaip drąsa, agresyvumas, proto ir kūno tvirtumas. Hegemoninis vyriškumas taip pat susijęs su vyro valdžioje įvaizdžiu: „Mes tapatiname vyriškumą su stiprumu, sėkme, sugebėjimu, patikimumu, kontrole.“
Statistika rodo, kad daugiausia savižudybių įvykdo vyrai ir juos sunkiausia pasiekti ir jiems suteikti pagalbą, nes jie yra gynybiškiausi ir uždariausi. Man yra akivaizdu, kad tai yra su lytimi susijusi problema ir krizė.
Antanas teigia, kad savo seminaruose pastebėjo, jog vyrams svarbios yra santykių su moterimis temos, seksualumo, skyrybų, ryšio su vaikais problemos, taip pat jie nori mokytis kalbėti apie savo emocijas.
Dažniausiai smurtas artimoje aplinkoje yra inicijuojamas vyrų ir vienareikšmiškai galiu teigti, kad tai kyla iš vyrų kančios ir aš noriu prieiti prie šios temos.
Už galimybę kokybiškai įrašyti garsą dėkojame Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai
Epizode skambėjo Deeper Upper daina „Boys don’t cry“
Kviečiame klausytis pokalbio!

















