Apie seksą nieko nežinau

Nuotraukos autorius: Donatas Zazirskas

[edgtf_dropcaps type=”normal” color=”#cc8392” background_color=””]B[/edgtf_dropcaps]eveik nieko. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl mes šiandien susitikome nebegėdoje. Visai neseniai, būdama 28-erių, pasiėmiau savo ego, išleidau iš jo orą ir pripažinau: „Apie seksualinį gyvenimą aš nieko neišmanau.”

Tai pripažinti buvo sunku, nes kaip ir būta patirties – ir ilgalaikių santykių, ir trumpesnių, ir amžius jau kitoks, tai kaip ir turėčiau kažką žinoti. Nesakau, kad VISIŠKAI nieko nežinau, bet nesu tikra, kad [edgtf_highlight background_color=”#cc8392″ color=””]ta informacija, kurią rinkau nuo mažumės, man yra kažkuo vertinga.[/edgtf_highlight]

Kai buvau maža, skaičiau mergaičių žurnalus, o tų žurnalų sudarytojai po truputį tįsė mane į vadinamąjį „moters” pasaulį:[edgtf_highlight background_color=”#cc8392″ color=””] „Kaip jam patikti?” – rašydavo jie, o aš atidžiai skaičiau. „Koks makiažas tinkamas vakarėliui?”, „Rinkis rūbą pagal savo figūros tipą.”, „Ar tu jam kritai į akį: testas”[/edgtf_highlight] ir panašiai. Vėliau, šiek tiek paaugusi, ėmiau vartyti jau užaugusioms mergaitėms skirtus žurnalus, kuriuose straipsnius apie tai, kaip jam patikti, keitė straipsniai su pavadinimais: [edgtf_highlight background_color=”#cc8392″ color=””]„Kaip jį patenkinti lovoje?” ir tuoj pat pasivydavo grasinimai, kad, jeigu nepatenkinsi vyro, jis liks baisingai nepatenkintas ir tave paliks.[/edgtf_highlight]

Nežiūrėjau rimtai į šiuos straipsnius, bet, man regis, net tie dalykai, į kuriuos mes žvelgiame atsainiai, pakartoti skirtingu būdu skirtingose vietose keliasdešimt kartų užsifiksuoja pasąmonėje ir formuoja mūsų mąstymą bei elgesį.

[edgtf_dropcaps type=”normal” color=”#cc8392” background_color=””]B[/edgtf_dropcaps]uvau supratusi, kaip ir dauguma moterų, kad vyrą patenkinti yra labai svarbu. Bet aš pamiršau vieną dalyką… [edgtf_highlight background_color=”#cc8392″ color=””]kad ir pačiai pasitenkinti yra nemažiau svarbu.[/edgtf_highlight] Tuo metu aš nenutuokiau, kad lytinis aktas nėra scena, kur tu turi pasirodyti, kokia nepakeičiama ir nuostabi esi, o dviejų (būna visaip, bet aš dabar konkrečiai apie duetus) žmonių dialogas, bendradarbiavimas. Piam an piam, žodžiu.

Savo malonumą buvau atidėjusi į giliausią užmarštį, o gal net niekada apie jį nebuvau susimąsčiusi. [edgtf_highlight background_color=”#cc8392″ color=””]Manau, kad rastume daugiau moterų, kurios puikiai galėtų išvardyti, kaip galima padėti pasiekti orgazmą vyrui, bet tuo pačiu, jos nutiltų paklaustos, o kaip pasiekti orgazmą moteriai? [/edgtf_highlight]Kaip liesti jos lytinius organus? Kas jai patinka?

O kai tu net nežinai, kas tau patinka, kaip tu gali tai iškomunikuoti partneriui? Ir kaip jis gali tuomet tave patenkinti, jeigu tu pati net su savimi nesusipažinai?

Dėl ko mes, moterys, taip mažai žinome šiais savo vaginos klausimais, yra daug priežasčių.

Visų pirma, vyrų lytinis organas visada išorėj, jis matomas, jis smagus, turi daug vardų, jie nuo pat mažų dienų jį regėjo ir su juo žaidė. Jie kasdien jį liečia šlapindamiesi, tad yra su juo jau gerokai susipažinę. O pas mus kas ten… pano labirintas! [edgtf_highlight background_color=”#cc8392″ color=””]Mūsų lytiniai organai yra tokie, kad reikia dėti ypatingas pastangas, paavyzdžiui, pasiimti veidrodėlį, kad suprastum, kas ten vyksta.[/edgtf_highlight]

Visų antra, dėl moterų susiklosčiusios gerokai žemesnės padėties negu vyrų, [edgtf_highlight background_color=”#cc8392″ color=””]ilgą laiką mes buvome tos, kurias „pasiima”, kurios „atlieka žmonos pareigą”, kurios „duoda” arba „atsiduoda”.[/edgtf_highlight] Dar yra kultūrų pasaulyje, kur vis dar praktikuojamas moters lytinių organų dalinis arba visiškas pašalinimas arba sužalojimas tam, kad ji niekada nejaustų malonumo sueities metu – toks apipjaustymas garantuoja, kad ji jaus skausmą ir bus sužalota visam likusiam gyvenimui.

[edgtf_dropcaps type=”normal” color=”#cc8392” background_color=””]Š[/edgtf_dropcaps]ių senų įsitikinimų atgarsiai vis dar aidi ir mūsų laisvoje, modernioje visuomenėje. Atvirai komunikuojanti savo seksualinius poreikius moteris nėra palankiai priimama. Vis dar egzistuoja plonytė riba tarp to, kad tave pavadins senmerge davatka arba kekše.

[edgtf_highlight background_color=”#cc8392″ color=””]Gyvenanti laisvą seksualinį gyvenimą moteris, kuri pati renkasi partnerius, mūsų visuomenėje neturės tokio palaikymo, kaip taip pat besielgiantis vyras.[/edgtf_highlight]

Be to, dauguma turbūt atsimena gąsdinimus apie tai, kaip mūsų rūbas prišauks prievartą arba vaikinai „nori tik vieno”. Suaugę žmonės klaikiai bijodavo, kad pastosim, jog [edgtf_highlight background_color=”#cc8392″ color=””]nesuprantu, kaip kitos moterys taip greitai sugebėjo persijungti iš režimo „pastoti yra didelė nelaimė” į „pastoti yra didis džiaugsmas”. Juk tai – vos kelių metų skirtumas![/edgtf_highlight]

Apmąsčiusi šiuos visus klausimus, supratau, kad nesu viena. Mus auklėjo tos pačios frazės, baimės bei įsitikinimai. Bendromis jėgomis mes galime prisijaukinti šią temą ir susigrąžinti teisę į savo kūną, jo poreikius bei savo troškimų išreiškimą. Tai pradės vykti suvokus kontekstą, kuriame esame, pripažinus, kad tas kontekstas mums padarė įtaką ir be gėdos žymių semiantis naujų žinių. [edgtf_highlight background_color=”#cc8392″ color=””]Visiems kartu, atsisakius stereotipų, formuoti lygybe, pagarba bei smalsumu paremtus santykius, kuriuose malonumą patirti teisę turi kiekvienas. Ir niekieno malonumas nėra svarbesnis už kito.[/edgtf_highlight]