Prisijungti/Registruotis 
Krepšelis 
Teksto autorė Olivija Skruodenytė
Nuotraukos autorė Beata Tiškevič, nuotrauka susikūrė pasąmonės dirbtuvių metu
[edgtf_dropcaps type=”normal” color=”#e9cd48″ background_color=””]D[/edgtf_dropcaps]ar paauglystėje kalbant su draugais apie pirmuosius kartus tikriausiai baisiausias iššūkis buvo ne rasti tinkamą žmogų, ne tinkamai pasiruošti seksualiniam gyvenimui, o baimė dėl to, kad kitas žmogus pamatys tave nuogą. Mokyklos laikais persirengimo kabinose tvyrojo ne tik prakaito, bet ir baimės kvapas, kai, atėjus kūno kultūros pamokai, būdavome priversti mokyklines uniformas pakeisti sportine apranga. Ir, neduok dieve, esi mažesnė, stambesnė ar be krūtinės. Juk apskritai, kaipgi kažkas gali matyti tave be rūbų, matyti visus randus, odos nelygumus ir tą baisiausią „riebalą“ ant pilvo! Per tiek laiko jau puikiai išmokai visus tuos minusus paslėpti po tam pritaikytais rūbais, makiažu ar netgi tinkamu apšvietimu, o dabar reikia tiesiog taip imti ir viską parodyti.
Nuo senų laikų žmonės lygiavosi į vyrus ir moteris iš žurnalų bei reklamų viršelių, kurie buvo to meto grožio etalonai. Medijos visą šį grožio kultą tik paskatino ir sustiprino, todėl šiandien daugybė žmonių siekia to visų trokštamo kūno, kuris netgi nėra arti realybės, o padailintas krūva nuotraukų retušavimo programų, kurios taip lengvai padeda įveikti „netobulą“ tikrovę. Per daugelį amžių priimtas socialinis rūbų nešiojimo standartas pripratino žmones gėdytis ir bijoti savo nuogo kūno, kadangi tai yra negražu, nepadoru bei nepriimtina.
Todėl ar tikrai dėl socialinių standartų turime įkalinti save ir uždaryti duris sveikiems santykiams su savimi bei kitu žmogumi?
Baimė yra natūrali žmogaus būsena su kuria susiduriama vos ne kasdien. Baimė dėl savo nuogo kūno taip pat yra labai natūrali ir dažnai pasitaikanti tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų. Ir, žinoma, lengva pasakyti, kad su baimėmis reikia kovoti, jas praaugti ir taip tapsime geresniais žmonėmis. Realybė kiek kitokia ir kovai su baimėmis dažnai yra pasitelkiamos psichologų bei kitų specialistų konsultacijos. Naikinti baimėms, kurios yra susijusios su netobula fizine išvaizda, žmonės pirmiausia pasitelkia sporto klubus, dietas, makiažą ar net grožio chirurgus. Tačiau kad ir kaip norėtume tapti tobulais šios žemės sutvėrimais, tai tik siekiamybė.
Realybė dažniausiai yra tokia, kad aplinkui matome daug gražių, savimi besirūpinančių žmonių, tačiau jie yra labai nelaimingi dėl savo išvaizdos. Socialiniai tinklai šią situaciją tik stiprina, kadangi kasdien matome žmones, kurie mums atrodo gražesni, laimingesni ir kitokie „-esni“. Bet tos pačios socialinių tinklų žvaigždės turi celiulitą ant kojų, joms taip pat yra būdinga turėti spuogų ar papildomų kilogramų dėl sėslesnio gyvenimo būdo šaltuoju metų sezonu. Ir neatsibunda jos po pusiau nemiegotos nakties visos spindinčios ir žvalios lyg ką tik iš grožio salono.
Amžinas noras būti geriausia savo versija ir tobulumo siekimas neretai priveda prie tokių kompleksų, kaip savo nuogo kūno baimė. Jo bijom dažnai ne tik prieš kitus, bet ir prieš save. Esu ne kartą atsistojusi prieš veidrodį ir nepatenkinta bandžiusi suspausti vos matomą papildomą kilogramą, kadangi praėjusį mėnesį jo nebuvo ir tikrai buvau gražesnė. Ne kartą esu net apsiverkusi dėl to, kad veidas nubertas, o esu susitarusi eiti į pasimatymą su žmogumi, kuris man patinka, bet kaip jis galėtų žiūrėti į tokią nepatrauklią būtybę, kuri vis dar neišaugo iš paaugliškos aknės. O apsinuoginti prieš kitą žmogų išvis yra tragedija. Nes jis gi tik ir matys tuos kilogramus, tą randą, kurį paliko šaka, kai kritau iš medžio ar tris plaukus ant kojos, kurie skubant buvo pamiršti nuskusti. Neatkreips dėmesio į tavo gražią odos spalvą, išraiškingus raktikaulius, mielą apgamą tarp šonkaulių ar išskirtinius kūno judesius. Taip ir kyla noras viską slėpti po antklodėmis ir išjungta šviesa.
Nėra vienos aiškios formulės ar stebuklingų 5 būdų, kurie padės save išlaisvinti ir nebijoti rodyti savo kūno. Ir pasakymas, kad nereikia bijoti, nes visi bijome, taip pat nieko neišgelbės. Tačiau galime palengva, mažais žingsneliais pradėti mylėti save. Ryte atsistojus prieš veidrodį žiūrėti ne į tą papildomą kilogramą, o į išraiškingus pečius, kuriuos visada pabrėži rinkdamasi rūbus. Ne į tą eilinį spuogą ant kaktos, o į aiškią skruostikaulio liniją, kuri be makiažo nepraranda jokio žavesio. Stenkimės priimti kitų žmonių mums sakomus komplimentus ir nepamirškime laikas nuo laiko pasakyti jų sau patiems ir duoti savo kūnui tai, ko jis prašo. Ar tai būtų šokoladas vėlai vakare, 16 valandų miego, po kurių būsite užtinę, ar 3 valandos vonioje iki pirštai susiraukšlės nuo vandens. Ir, svarbiausia, nebijokite išeiti iš vonios neužsisiautę rankšluosčiu, nes prieš jus bus toks pat nuogas žmogus, kuris taip pat turi savo trūkumų, kurio kūnas yra toks pat netobulas ir dėl to jis jums yra toks gražus ir artimas.
