Prisijungti/Registruotis 
Krepšelis 
Iliustracija: Tiny Mischiefs
[edgtf_dropcaps type=”normal” color=”#D19F7E” background_color=””]Susižavėjimai[/edgtf_dropcaps]mus lydi visą gyvenimą. Vaikystėje žavimės už kasų tampančiu kiemo berniuku, kurio vardą vėliau apipaišome širdelėmis dienoraštyje. Paauglystėje prasideda meilė žvaigždėms – dar dabar matosi tos baltos juostelės ant tapetų, ant kurių kadaise puikavosi galybė Leonardo DiCaprio ir Britney Spears plakatų.
Tačiau bręsdami mes pradedame kurti santykius, todėl mūsų susižavėjimai išeina iš nekaltumo fazės ir tampa rimtesni. Vedami susižavėjimo susipažįstame su žmogumi, įsimylime ir atrodo „vau, kaip viskas nerealu!“, kol vieną dieną iš dangaus nukrenta naujas žavėjimosi objektas, nors tuo metu tu jau esi ilgalaikiuose ir, iš pažiūros, laiminguose santykiuose.
Ar tai, kad susižavėjau kitu žmogumi reiškia, kad nebemyliu savo dabartinio partnerio? Ar turėčiau su juo apie tai pasikalbėti? Kodėl taip nutiko ir kaip turėčiau į šią situaciją reaguoti? Apie šią dažną susižavėjimų situaciją kalbuosi su psichologe Ilona Kižina.
Ką daryti, jeigu susižavi kažkuo būdamas ilgalaikiuose santykiuose?
Susižavėjimas kitu žmogumi esant ilgalaikiuose santykiuose gali vienu metu kelti džiaugsmą, malonią būseną, pakylėjimą ir tuo pačiu gąsdinti, kad galbūt esamas partneris nėra tas pačiausias, su kuriuo norėčiau praleisti visą likusį gyvenimą.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kokiomis savybėmis pasižymi asmuo, kuriuo susižavime. Tai gali signalizuoti apie svarbius savo poreikius, kurie nėra patenkinami esamuose ilgalaikiuose santykiuose.
Pavyzdžiui, mergina susižavi vaikinu, kuris jai atrodo palaikantis, išklausantis, dėmesingas. Puikus signalas, nukreipiantis, kad verta kelti klausimą kaip šiuose santykiuose aš ir mano partneris galime skirti vienas kitam daugiau palaikymo, dėmesio. Tokiu būdu susižavėjimas kitu puikiai pasitarnauja ryškesniam savo poreikių supratimui ir esamų santykių auginimui.
Ar žavėjimasis kitu žmogumi reiškia, kad nemyliu savo ilgalaikio partnerio?
Kartais susižavėjimas yra painiojamas su meile. Kadangi susižavėjimą lydi intensyvios emocijos, o meilę – labiau ramūs, gilūs jausmai, labai lengva apsigauti ir intensyvesnę emociją palaikyti svarbesne, o žmogų, kuriuo susižavima, kaip sau labiau tinkamą.
Tuo pačiu, susižavėjimas daug rečiau kyla tuose santykiuose, kuriuose yra daugiau artumo, gilaus, intymaus abipusio ryšio bei nusiteikimo vienas kitą matyti kaip vienintelį.
Deja (arba laimei), prisiversti jausti šių jausmų neįmanoma. Meilė kitam nesukuriama savo valios pastangomis. Meilė nekyla iš valios, meilė kyla iš meilės. Belieka sąžiningai atsakyti sau, ar jaučiu meilę savo ilgalaikiam partneriui. Tik tuomet turima, ką auginti, ir tuo pačiu įgyti atsparumą žavėjimuisi kitais.
Ar tai reiškia, kad esu neištikimas (-a)?
Nuo susižavėjimo iki neištikimybės yra ilgas kelias, tačiau susižavėjimas gali būti šio kelio pradžia. Leidimas susižavėjimui augti silpnina gebėjimą mylėti savo ilgalaikį partnerį, kuris ilgainiui pasijaučia mažiau mylimas. Tuomet gali suveikti atvirkščias dėsnis – susižavėjimo ir neištikimybės galime sulaukti iš partnerio, nes susižavėjimas puikiai veši nemeilėje, kurią patys sukuriame.
Ką daryti, jeigu susižaviu kitu žmogumi pakankamai dažnai?
Dažnas susižavėjimas vis nauju potencialiu partneriu gali būti sekinantis. Kyla savęs išeikvojimo pojūtis. Viduje žmogus turi poreikį tikrajam artumui, kuris yra patiriamas tik ilgalaikiuose santykiuose. Todėl, nepaisant nuolatinės pakylėjimo būsenos susižavėjus, žmogus gali jausti vidinę tuštumą, nuovargį. Kyla klausimas: kaip nutinka, kad žmogus, turėdamas vidinį poreikį artumui, elgiasi priešingai?
Dažnai tai turi savo priešistorę, ir dažnai tiek skausmingą, kad susitikti su ja vienam pačiam gali būti per sunku. Tokiu atveju verta ieškoti šiltos ir profesionalios palydos – tinkamo terapeuto.
Ar kalbėti apie tai su partneriu?
Su esamu partneriu verta kalbėti apie santykius su šiuo partneriu – ir abipusius poreikius juose.
Kaip susigrąžinti susižavėjimą į esamus ilgalaikius santykius?
Psichologijoje yra žinomas toks pripratimo prie stimulo dėsnis, kai bet koks stimulas – šviesos, garso, kvapo – ilgainiui nustoja jaudinti.
Būnant ilgalaikiuose santykiuose gali kilti panašus pripratimo, tarsi atbukimo jausmas, kai partnerio buvimas jaučiamas kaip savaime suprantamas.
Šį jausmą rečiau patiria poros, kurios skiria laiko pabuvimui atskirai, kas tai bebūtų – darbas, mėgiama veikla, laikas su draugais ir pan.
Verta priminti sau, kokiomis partnerio savybėmis žavimės, už ką jaučiamės dėkingi. Pabandykite pažiūrėti į savo partnerį pro „susižavėjimo akinius“. Ką matote?
Kokiais atvejais susižavėjimas kitu reiškia, kad verta nutraukti esamus santykius?
Tuo atveju, jei esami ilgalaikiai santykiai jau yra nutrūkę, „mirę“, tačiau vis dar palaikomi baimės, kaltės, gėdos jausmais.
