Kas yra endometriozė?

Iliustracijų autorė: Rūta Aleksaitytė

[edgtf_dropcaps type=”normal” color=”#dac0e8” background_color=””]P[/edgtf_dropcaps]uslapio endometriosis.org duomenimis, endometriozė yra sutrikimas, kurį turi 1 iš 10 moterų visame pasaulyje. Tai liečia merginas ir moteris nuo 15 iki 49 metų. Preliminariais duomenimis, šiuo metu endometriozę turinčių moterų  pasaulyje yra 176 milijonai. Tai reiškia, jeigu Lietuvoje gyventų vien moterys su endometrioze, tai būtų 61 Lietuva.

Nepaisant didžiulio endometriozės paplitimo, Lietuvoje apie šį sutrikimą trūksta informacijos. Tad šiandien pakalbinau grupelę ginekologių, kurios sutiko bendradarbiauti su nebegėda. Jos susibūrė  į organizaciją MM AKADEMIJA tam, kad galėtų šviesti visuomenę moters lytinės sveikatos klausimais. Tokia idėja medikėms kilo po to, kai jos pastebėjo, kaip dažnai jų darbe pacientės klausia: „tai čia gimda?”, „tai galima pastoti ir ne mėnesinių metu?” ir pan. Tad šiandien jos atsako į mano klausimus apie endometriozę.

Kas yra endometriozė?

Endometriozė yra toks sutrikimas, kai endometriumo ląstelių (vidinio gimdos sienelės sluoksnio) randama netipinėse vietose. Endometriozė gali būti kelių tipų:

  1. Adenomiozė – kai endometriumo ląstelės išplinta į gimdos raumenį;
  2. Kai endometriozės židiniai išsivysto už gimdos ribų, skiriama pilvo ertmės, kiaušidžių ir giliai infiltruojanti tiesios žarnos ir makšties endometriozė. Ląstelės gali suformuoti sąaugas tarp organų (gimdos ir tiesiosios žarnos, gimdos ir kiaušidžių ir t.t.) ir (arba) cistas;
  3. Labai retais atvejais, endometriozės židinių gali būti aptinkama ir už pilvo ertmės, pvz. plaučiuose.

Net ir šiais laikais endometriozė išlieka itin klastinga liga, kurios diagnostika ir gydymas kelia daug iššūkių medicinos specialistams. Neretai tokioms pacientėms reikalinga ne tik ginekologo, bet ir kitų gydytojų – pilvo chirurgų, urologų, psichologų, vaisingumo specialistų, pagalba.

Ar skausmingos mėnesinės savaime reiškia, kad sergi endometrioze?

Skausmas mėnesinių metu gali būti įvairios kilmės. Skausmingas mėnesines gali sukelti daugelis ginekologinių sutrikimų, tokie kaip endometriozė, miomos, kiaušidžių cistos, gimdos ir gimdos priklausinių (kiaušidžių ir kiaušintakių) uždegiminės ligos, gimdos anomalijos ir kt. Visgi, priežastys dažnai gali likti neaiškios.

Kokiais simptomais mūsų kūnas praneša apie endometriozę?

Endometriozė gali pasireikšti įvairiai.  Priklausomai nuo stadijos (tipo, židinių padėties ir gausumo, ligos trukmės), endometriozės simptomatika gali būti itin įvairi: nuo visiškų simptomų nebuvimo iki sunkių, ilgalaikių simptomų, ženkliai pabloginančių moters gyvenimo kokybę. Endometriozė dažniausiai pasireiškia vaisingo amžiaus moterims nuo 25 iki 40 metų amžiaus.

Pagrindiniai simptomai:

    1. Skausmingos mėnesinės. Taip pat skausmas gali prasidėti prieš ir (arba) tęstis po mėnesinių.
    2. Skausmas apatinėje pilvo dalyje, lėtiniai dubens skausmai.
    3. Tepliojimas rudomis („šokoladinėmisׅ“) išskyromis.
    4. Vaisingumo sutrikimai.
    5. Skausmingi lytiniai santykiai.
    6. Šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai.
    7. Bendras nuovargis.

Endometriozė dažniausiai pasireiškia vaisingo amžiaus moterims nuo 25 iki 40 metų amžiaus.

Pagal ką ją nustato gydytojas?

Atėjus pas gydytoją labai svarbu išsakyti visus simptomus, kas vargina, kaip Jūs jaučiatės. Svarbu nebijoti papasakoti ir labai asmeniškų dalykų, kiekviena smulkmena yra svarbi. Gydytojas endometriozę nustato pagal nusiskundimus, ginekologinės apžiūros ir instrumentinių tyrimų radinius. Kartais endometriozės židinius gydytojas gali pastebėti išoriniuose lytiniuose organuose, makštyje arba ant gimdos kaklelio. Taip pat specifiniai endometriozės požymiai gali būti matomi ultragarsinio tyrimo metu.

Tačiau endometriozė galutinai yra patvirtinima tik po operacijos, kuomet įvertinami visi židiniai ir jų išplitimas. Tuomet galima tiksliai nustatyti ligos sunkumą ir paskirti optimalų gydymą.

Tačiau endometriozė galutinai yra patvirtinima tik po operacijos, kuomet įvertinami visi židiniai ir jų išplitimas. Tuomet galima tiksliai nustatyti ligos sunkumą ir paskirti optimalų gydymą.

Kuo endometriozė gali būti pavojinga?
Endometriozės sukeliami simptomai gali neigiamai paveikti ne tik fizinę, bet ir psichinę moters sveikatą, kartu trikdydama ir kasdieninį gyvenimą bei santykius su antrąja puse.

Endometriozės sukeliami simptomai gali neigiamai paveikti ne tik fizinę, bet ir psichinę moters sveikatą, kartu trikdydama ir kasdieninį gyvenimą bei santykius su antrąja puse.

Ar ji gali būti nevaisingumo priežastimi?

Taip, endometriozė GALI BŪTI nevaisingumo priežastis. Manoma, kad  25-50 proc. vaisingumo problemų turinčių moterų serga endometrioze, o 30-50 proc. endometriozę turinčių moterų yra nevaisingos. Sveikų moterų savaiminio pastojimo dažnis per vieną mėnesį yra 15-20 proc., o poros pastojimo dažnis, esant nediagnozuotai ir (arba) negydytai moters endometriozei, siekia 2-10 proc. Atlikus savalaikę diagnostiką ir taikant optimalų gydymą pastojimo šansai didėja. Ir visgi, dalis endometrioze sergančių ir to net nežinančių moterų, lengvai pastoja ir sėkmingai išnešioja vaisių.

Kaip ji gydoma? Ar ji išgydoma?

Endometriozė yra neišgydoma liga. Gydymo tikslas – sustabdyti arba sulėtinti ligos progresavimą, mažinti ligos sukeliamus simptomus.

Nėra vienintelio gydymo metodo, tinkančio visoms pacientėms. Gydymo metodas parenkamas priklausomai nuo moters nusiskundimų, amžiaus, endometriozės stadijos, noro pastoti, lytinio aktyvumo ir gyvenimo kokybės. Endometriozė gali būti gydoma tiek medikamentiniu, tiek chirurginiu būdu. Medikamentinis gydymas hormoniniais preparatais gali būti pasirenkamas kaip vienintelis gydymo metodas ir (arba) derinamas kartu su chirurginiu gydymu. Hormoniniai preparatai neleidžia arba pristabdo endometriumo ląstelių vešėjimą, o operacijos metu pašalinami endometriozės židiniai.

Jei endometriozė sukelia vaisingumo sutrikimus (jei moteris, kuriai diagnozuota endometriozė, savaime nepastoja per 6 mėnesius), būtina vaisingumo sutrikimų specialisto konsultacija dėl specifinio medikamentinio gydymo ir/arba pagalbinio apvaisinimo procedūrų.

Kas sukelia endometriozę?

Šiuo metu dar nėra žinoma aiški šios ligos priežastis. Manoma, kad įtakos turi įvairūs genetiniai, imunologiniai, hormoniniai veiksniai.  Taip pat viena iš teorijų yra ta, kad endometriumo ląstelės per kiaušintakius iš gimdos menstruacijų metu numigruoja į pilvo ertmę ir ten įsitvirtina, suformuodamos endometriozės židinius.

Endometriozės rizikos veiksniai:

      1. Žemas KMI.
      2. Rūkymas.
      3. Alkoholio vartojimas.
      4. Rasė (dažniau serga europietės).
      5. Negimdžiusios moterys.
      6. Ankstyva menstruacijų pradžia, trumpas mėnesinių ciklas, gausios mėnesinės.
      7. Lytinių organų anomalijos su sutrikusiu mėnesinių kraujo nutekėjimu (pvz.: dviragė gimda, vidinių lyties organų pertvaros);
      8. Nepalanki šeimos anamnezė. Endometrioze sergančių moterų pirmos eilės giminaitėms ligos rizika yra 3-10 kartų didesnė.
      9. Genetinį polinkį sirgti šia liga patvirtina sėkmingos su endometrioze susijusių genų paieškos.

Mano draugei nustatė endometriozę. Kaip ją nuraminti?

Visų pirmą reikia žinoti, kad endometriozė tai liga, kurią galima ir reikia kontroliuoti. Būtina reguliariai lankytis pas ginekologą. Žinant nusiskundimų priežastį bei diagnozavus ligą pradinėje stadijoje, lengviau parinkti tinkamą gydymą, kuris padės sustabdyti ligos progresavimą, apsaugos nuo naujų endometriozės židinių atsiradimo ir pagerins gyvenimo kokybę.

 

 

Taip pat verta paklausyti: Nevaisingumas: tik etapas ar diagnose?

Susiję tinklaraščiai