Kūno plaukai: skusti ar paskųsti?

Nuotrauka iš čia
Teksto iliustracijų autorė Agnė Čižauskaitė

[edgtf_dropcaps type=”normal” color=”#e9cd48″ background_color=””]K[/edgtf_dropcaps]ai man buvo 12, bičas, kuris tuo metu man beprotiškai patiko, pirštu bedė į mano kojas ir garsiai, prie visų kitų kiemo vaikigalių, pasakė: „Fuu, Beata, tau jau laikas skusti kojas.“ Žvilgtelėjau į kojas, į saulėje mirgančius šviesius, bet tankius plaukelius, išgirdau, kaip mane apspitę krizena kiti paaugliai, ir klaikiai susigėdusi nusliūkinau namo. Prakrapščiusi visą vonios spintelės turinį, atradau peiliuką ir… pirmąsyk nusiskutau kojas.

Po kelių mėnesių mano draugė man pasiūlė užsukt pas ją ir nusiskusti pažastis. Nusiskutau ir jas. Nuo tada išbandžiau begalę plaukų šalinimo priemonių ir kai kurioms iš jų man sunku nejausti neapykantos. Ypač plaukų rovėjui – epiliatoriui! Tai yra tiesiog egzekucija, o vėliau dar labiau kankinausi su į odą įaugusiais plaukeliais ir įgijau klaikų įprotį: knaibyti ir operuoti nagais tuos plaukelius iš po odos. Fui.

Daug jaudinausi dėl to, kad man nepavyksta nusiskusti pažastų taip švariai, kaip mano draugėms. Man plaukai pažastyse atauga praėjus dviem sekundėm nuo skutimo. Jos atrodo kaip neapšviestas Vilniaus skersgatvis naktį – šiek tiek pavojingai ir šiek tiek pilkai.

Bandžiau ir lazerinę epiliaciją, kuri, atsižvelgiant į kainą, yra didžiulė prabanga, bet atsižvelgiant į skausmo lygį… aš nežinau, ką moterys jaučia gimdydamos, bet, kai man tuo lazeriu prisilietė prie vulvos…

Dabar patys suprantat

Nuo tada lazerinės epiliacijos pradėjau vengti, nors ji buvo tikrai labai veiksminga: plaukų ataugdavo vis mažiau ir jie buvo retesni, plonesni, o jeigu būčiau iškentusi visą kursą, kurį rekomenduojama pereiti, galbūt išvis likčiau glotni it koks plaukikas. Bet aš pasidaviau…ir pastebėjau nuostabius pliusus: galiu tuos porą šimtų eurų investuoti į bebro šerių šukas, skirtas kojų plaukams, o skausmo deficitą užpildau žiūrėdama siaubo filmus (čia aš pokštauju).

Turbūt dauguma mūsų yra buvusios toje situacijoje, kai stovi duše ir jau valandą šalini visus įmanomus plaukus nuo savo kūno, net prakaitas ima varvėti nuo tų akrobatinių, meistriškų peiliuko švysčiojimų po įvairias kūno dalis. Išlipi iš dušo ir… pamatai, kad ant tavo rankų dar daug plaukų! Rankos, palyginus su kojomis, dabar atrodo gauruotos kaip meškos. Reikia šalinti – nieko nebus! Priartėji prie veidrodžio, pamatai savo suplukusį, iškaitusį veidą, užmeti akį į antakius… Supranti, kad ir čia reikės padirbėti! Stveri pincetą ir antakius talžai tol, kol lieka du siūleliai. Pagalvoji: „****uj, nusipiešiu“. Tada išsispaudi visus spuogus, išpeši kelis plaukus nuo smakro, viršutinės lūpos ir sustoji tada, kai jau visą kūną peršti.

Tada nueini į pasimatymą su čiuvu, kuris tas dvi valandas, kol tu kovojai su plaukais, turbūt ramiai geimino ir permiegi su juo, galvodama: kur teisybė? ar vertėjo taip stengtis?

Kodėl tie patys plaukai ant skirtingų kūnų reiškia tokius priešingus dalykus? Vyrams plaukai ant jų kūno vietų yra jų asmeninis pasirinkimas, o moterims lyg ir taip pat, bet…

Pasidalinusios nebegėda instagrame merginos su neskustomis pažastimis nuotrauka, tarp palaikančių komentarų, sulaukėme ir tokių:

„Atleiskit, bet neskustos pažastys yra gėda. Man dabar vaizdas akyse: spuoguota, riebaluota galva, atsiduodanti prakaitu mergina.“
„Man tai tiesiog nešvara.“
„Man depiliuotas kūnas suteikia didesnį pasitenkinimą visomis prasmėmis: estetikos, higienos ar seksualumo.“

Žinomos moterys čia taip pat reiškė palaikymą depiliacijai. Vienos buvo labiau tolerantiškos įvairiems pasirinkimams, kitos neslėpė pasišlykštėjimo „natūralistėmis“.

Plaukimo čempionė Rūta Meilutytė visai neseniai į savo instagramą įkėlė story, kur parašė: „tikriausiai dabar esu judėjimo #išlaisvinkplaukus dalis“ ir pridėjo savo kojos nuotrauką su šviesiais plaukeliais. Apie tai perskaičiau 15min.lt Dar kartelį – pabrėšiu. APIE ŽMOGAUS KŪNO PLAUKUS PERSKAIČIAU PORTALE. Ar tai nėra šiek tiek keista?

Jeigu Vaidas Baumila arba Merūnas Vitulskis, arba dar kas nors iš žinomų Lietuvos vyrų būtų įkėlęs tokią pat nuotrauką su tokiu pačiu užrašu kaip Rūta, ar ji būtų atsiradusi pagrindiniame naujienų portale kaip atskiras straipsnis? Nemanau. Tai ar vis dėlto egzistuoja moterims taikoma socialinė norma, ką tu turėtum daryti su savo kūno plaukais, ar tai paliekama mūsų asmeniniam pasirinkimui?

Ir, jeigu tokį pasirinkimą mes turėtume, jeigu žinotume, kad nuėjusios į darbą ar studijas su trumpais šortais ir plaukuotom kojom nesulauksime nuostabos žvilgsnių, klausimų, pajuokos, ar ir toliau mes taip uoliai šalintume tuos plaukus?

Kas mums liepė?

Dauguma „savaime suprantamų“ dalykų iš kažkur ateina į mūsų visuomenę. Taip ir atėjo moterų kūno plaukų šalinimas.
Lietuvos okupacijos laikais, lietuvės, kaip sužinojau iš savo feisbuko paskyros sekėjų, plaukų beveik nešalino. Atvirkščiai, moterys, gimusios aplink 1920 m., savo anūkėms teigė, kad jų laikais buvo manoma, kad „jei moters kojos labai plaukuotos, tai ji karšta“.

Mano močiutė man yra pasakojusi, kad kojų plaukus retkarčiais nudegindavo degtuku – tiesiog prabraukdavo arti kojos ir plaukai nusvildavo. Dar ji man sakė: „mano laikais mums tiek plaukų neaugdavo, kiek jums dabar“. Apie nudeginimo metodą parašė ir kitos anūkės.

Didysis skutimasis apniko mūsų šalies moteris Nepriklausomybės laikais. Į laisvą Lietuvą plūstelėjo vakarų vėjas ir įtaka.

O vakaruose, kai Viktorijos laikų ilgas, didžiules, sunkias suknias pakeitė trumpesnės, nukirptom rankovėm suknelės, prekės ženklas „Gilette“ atrado galimybę padvigubinti savo pirkėjų skaičių ir ėmė skirti daug dėmesio moterims.

Kaip rašo „Bustle“, 1915 m. „Gilette“ pristatė savo pirmąjį peiliuką moterims ir reklamą, kurioje jis yra pristatomas kaip „unikali, naujoviška dovana“, kuri „išspręs gėdingas problemas“. Gėdingas problemas… kurių iki tol moterys manė neturėjusios.

Vėliau sekė vis daugiau reklamų ir marketingo triukų: peiliukai buvo pardavinėjami kartu su tuo metu madingais berankoviais drabužiais. Mados kataloguose paskutinės mados tendencijos buvo pristatomos kartu su skutimosi peiliukais.

Reklamose buvo vartojamos tokios frazės: „pažastys turi būti glotnios kaip veidas“, „kai tu eisi į paplūdimį šią vasarą, ar nori gėdytis pakelti ranką?“, „ar tu leisi šlykštiems plaukams ant tavo veido, rankų, pažastų trukdyti tau mėgautis laisve paplūdimy?“ Taip pat buvo užsimenama apie kvapą: vienoje reklamoje pavaizduota kaip moteris verkia, o ją guodžia kita moteris: „Nemalonų kvapą sukelia pažastų plaukai.“

Peiliukų pardavėjai apeliavo į baimės būti vienai, nemylimai, išjuoktai jausmą. Taip pat pabrėždavo, kad visos moterys jau tai daro ir siejo tai su modernumu. 1930 m. pasirodžiusioje reklamoje buvo pateiktas toks vyro ir moters dialogas:
Jis: Ta moteris turi ūsus!
Ji: Kaip gėdinga!
Jis: Kodėl ji nenusiskuta?
Ji: Aš žinau geresnį būdą tai išspręsti, klausyk…
… ir toliau ji dalinasi tuo, kad ir jai kažkada taip buvo, ji buvo vieniša ir nemylima, nes turėjo plaukų ant veido ir pažastyse, bet tada ji atrado vieną paprastą, lengvą ir pigų būdą.

Vėliau reklamos vilkai persimetė ant moterų kojų. Kuo daugiau kūno dalių reikia nuskusti, tuo greičiau dyla peiliukas ir moteris ateina nusipirkti naujo.
Bet nebuvo lengva moteris įtikinti skusti kojas, nes plaukus jos galėjo paslėpti po pėdkelnėmis, kurios tuo metu buvo ypač madingos. Be to, čia neveikė „higienos“ elementas, nes blauzdos taip kaip pažastys neprakaituoja. Reikėjo sugalvoti kažką kito.

2-ojo pasaulinio karo metais ėmė trūkti nailono, dėl to moterys buvo priverstos vis dažniau vaikščioti nuogomis kojomis. O čia ir kyštelėjo savo „paraginimus“ pardavėjai: reklamose jie tikino moteris, kad jų kojos be tų visų pėdkelnių atrodo beprotiškai viliojančiai.

6 dešimtmetyje gėdinančias ir gąsdinančias reklamas pakeitė glamūrinės: iš plakatų į moteris žvelgė gražuolės su nepriekaištingu makiažu, deimantais, įmantriomis šukuosenomis ir… žinoma, švariai nuskustomis pažastimis, tokiu būdu suformuluodamos, ką reiškia būti tikra moterimi.

7 dešimtmetyje, įsišėlus laisviems hipiams ir antrosios bangos feministėms, peiliukų pardavėjams reikėjo keisti kryptį: šįkart jie apeliavo į moterų silpnumą ir baimes, kad, neva, jos tokios jautrios, kad net baiminasi paimti į rankas peiliuką. Tokiu būdu marketingistai norėjo paskatinti moterų norą įrodyti jiems: „ne, mes esame stiprios kaip vyrai, mes nebijome peiliukų!“

1980-ieji atnešė ryškius rūbus, sporto klubų madą ir įtvirtino moters kūną kaip seksualinį objektą, malonų vyrų akims. Glotnios, švariai nuskustos kojos tapo būtinos kiekvienai moteriai. Tai ir buvo parodoma reklamose.

Apie higieną

Dažnas argumentas, kurį naudoja žmonės, nusiteikę prieš moterų kūno plaukus, yra toks, kad plaukai nėra higieniška ir jie skatina nemalonų kūno kvapą. Dermatovenerologijos specialistė Agnė Dapšauskaitė teigia, kad pažastų, gaktos plaukai turi aiškią funkciją: jie gali veikti kaip barjeras, apsaugantis nuo bakterijų bei virusų patekimo į kūną ir jų sukeliamų infekcijų. „Į plauko folikulus atsiveria riebalų liaukos, kurių funkcija yra gaminti riebalus, kuriais sutepami plaukai ir oda. Riebalai minkština, apsaugo nuo išdžiūvimo.

Prakaitą išskiria kitos liaukos – prakaito. Prakaito liaukos yra dviejų rūšių (vienos funkcionuoja nuo gimimo, yra viso kūno odoje, kitos pradeda funkcionuoti lytinio brendimo metu ir yra labiau specifinėse vietose – pažastyse, tarpvietėje, kirkšnyse ir aplink bambą). Būtent antrųjų atsivėrimo vieta yra plaukų folikulai. Prakaito sudėtyje yra vandens, druskų bei kitų medžiagų ir jo paskirtis – kūno vėsinimas. Prakaito sekretas, kuris natūraliai yra bekvapis, veikiamas odos paviršiaus bakterijų, įgauna specifinį kvapą.“

Taigi tai yra odos bakterijos, kurios ir sukelia nemalonius kvapus. Kaip čia yra rašoma, plaukai yra linkę sugerti kvapus – jeigu ilgesnį laiką pabūsite virtuvėje su jos visais aromatais arba pasėdėsite prie laužo, netrukus šis kvapas įsigers į jūsų plaukus, tačiau patys plaukai nemalonaus kvapo nesukelia.

Nesvarbu, ar nuspręsite savo pažastų plaukus šalinti ar ne, tų pačių higienos taisyklių laikytis būtų pravartu – tiesiog nepamiršti praustis, nes jūsų kūno skleidžiami kvapai gali trikdyti aplink jus esančius žmones.

Apie reklamos mitus

Nors peiliukų pardavėjai neketina pasiduoti – inicijuojami nauji tyrimai, kampanijos, kad tik priverstų mus visus skustis. Pavyzdžiui, čia. O lietuvių kalba radau 2016 m. straipsnį pavadinimu „70 proc. lietuvių moterų nedepiliuoja rankų plaukelių“, kuriame yra sakoma taip: „Šiuolaikinės moters grožio etalonas neatsiejamas nuo prižiūrėtos kūno odos. Dabar nepageidaujamų plaukelių šalinimas yra kasdienės estetikos ir higienos reikalas, ypač vasarą, kai renkamės lengvus, šviesesnių spalvų ir trumpesnius drabužius“ – taip sako… „Braun“ produkcijos platintojas Baltijos šalyse Dmitry Žmuds ¯\_(ツ)_/¯

Įvedusi šio žmogaus vardą ir pavardę į google, randu daugiau straipsnių su tokiomis antraštėmis, kaip: „Liūdna žinia hipsteriams: lietuvaitėms barzdočiai nepatrauklūs“ ir „Grožio puoselėjimui lietuvės skiria iki 50 eurų per mėnesį“. Pastarajame straipsnyje Dmitry pristato atliktą tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, jog lietuvės mieliau atlieka grožio procedūras namuose, negu renkasi grožio salonus ir tuoj pat priduria: „Susikurti savo grožio rutiną namuose nereikalauja specifinių žinių ar pastangų. Tam pasitarnauja šiuolaikinės kūno priežiūros priemonės, tokios kaip epiliatoriai ar veido valymo šepetėliai, kurių naudojimas paprastas, o rezultatais džiaugiamasi ilgiau nei po vienos brangios depiliacijos vašku procedūros grožio salone.“ Akivaizdu, kokia yra tokių „tyrimų“ ir tokių mitų nauda: juk nei barzdočiai, nei grožio salonuose depiliacijos procedūras atliekančios moterys šiai įmonei naudos neatneš. Taip ir formuojama bendra nuomonė; o bendra nuomonė formuoja vartotojų, neturinčių kritinio mąstymo, elgesį ir atsiunčia naujus pirkėjus.

O jūs galbūt irgi pasigedote peiliukų reklamose plaukų? Jie nuolat skuta glotnias kojas ir pažastis, kalbėdami apie savo efektyvumą! Hmmm. O ši prekės ženklo, irgi skutimosi peiliukų gamintojo, „Billie“ reklama, pasirodžiusi 2018 m., parodė kūno plaukus! Ir labai mandagiai pasiūlė: „Jeigu tu kada nors norėsi skustis, mes būsime čia.“ Smart move.

O ką tu apie tai, Beata?

Nepaisant to, kad aš nelabai mėgstu depiliaciją – nuo vienų jos priemonių man skauda, nuo kitų beria, su trečiom įsipjaunu, kitos neveiksmingos, penktos labai brangios ir… apskritai, aš labai tingiu. Tačiau! Aš esu visiškai paveikta šios socialinės normos. Šią vasarą gyvenau labai pasileidusi plaukus, nes artimų žmonių rate jaučiuosi laisvai ir patogiai, bet eidama „į viešumą“ prisitaikydavau prie bendrų taisyklių.

Aš dar neišdrįsčiau įsidėti į savo instagramą plaukuotų pažastų nuotraukos, nes žinau, kad ji galėtų sukelti šaršalą, o ko mažiausiai dabar noriu, tai stebėti, kaip žmonės aptarinėja mano pažastis arba atsakinėti į žurnalistų klausimus kelias dienas apie 500 papildomų plaukų po mano ranka. Šias „smagybes“ kol kas atidedu būsimiems laikams.

Bet, matydama, kaip visa ši gėda įsisunkė į mūsų gyvenimus ir kūnus, iš kur ji atėjo, aš ją sau dekonstravau. Dabar man neatrodo logiška gėdytis savo kūno plaukų. Pastebėjusi, kad plaukų heiteriai vartoja tuos pačius žodžius ir argumentus, kurie buvo ar vis dar yra vartojami depiliacijos priemonių gamintojų reklamose, pranešimuose spaudai, supratau, kad tie žmonės yra tiesiog paveikti to, ką jiems taip kantriai piršo.

Manau, ką daryti su mūsų kūno plaukais turėtų būti mūsų asmeninis pasirinkimas ir į tai neturėtų būti kreipiama tiek daug dėmesio, jeigu nusprendžiame nesidepiliuoti.

Panašu, kad iki to laiko dar teks nemažai pakovoti, pamataruoti plaukuotom kojom ir pažastim ore, kol išsklaidysime tuos gėdos debesis ir šie plaukai, kaip visi kiti kūno plaukai, taps įprastu dalyku.

Šiuo metu socialiniuose tinkluose trendina judėjimas #januhairy. Šį judėjimą pradėjo Laura Jackson, kuriai yra 21 metai ir ji studijuoja Ekseterio universitete. Ji sugalvojo šią akciją siekdama surinkti 1000 svarų organizacijai, kuri dirba keisdama vaikų nuostatas apie kūno vaizdą. Daugiau galima paskaityti čia. Prie jos judėjimo prisijungė moterys iš įvairių pasaulio šalių. Čia yra kitas požiūris, išsakytas apie šiuos „kūno plaukų pozityvumo“ judėjimus.

Ką jūs manote apie tai? Ar jungsitės prie #foreverhairy? Ar #januhairy? Ar #forevershaved? Ar #eikitšiktsusavonesąmonėmfeministėsjūs? :)))

Tau taip pat bus įdomu: Kaip priimti savo kūno netobulumą?